iš bloknoto:

---

Mažos seilių dalelės kaip meteorų lietus srūva
per begalinę tamsią erdvę
tarp jos ir mano pasaulio.

Egzistavo laikas, kai buvo skaitomos tik išmintingos knygos,
padėdamos mums pakelti savo skausmą ir kančias.

Juk tai ne visai tas pats, kas vartyti tūkstantį ką tik
iš psichiatrijos klinikų išleistų
darbų.

- Jei esu tik kūnas, – juokiasi jis, – esu velniškai įklimpęs. -
Jo juokas – šiurkštus akmens, druskos ir kvėpavimo išsiveržimas.

Sakyk: man nusispjauti į viską,
išskyrus mano katę, tavo kunytę ir poeziją.

Rašymas ranka.
Tai visada įdomu.
Tai yra rašymo malonumas.

Aš drįstu nupiešti baltą rožę baltame kambaryje,
kurio langas žvelgia į
sniegu nuklotą kraštovaizdį.

Šiandien gavau čekį. Nusipirkau knygą, kurios
negaliu perskaityti, neužmigdydamas
pasenusia prabanga.

Atrodo, skalbykloje pamečiau savo avangardo
vizitinę kortelę. Sako, kad tai -
tipiška.

Struktūra tampa tikėjimo elementu, sintaksė
O gramatika – katechetu,
Jų žodžiai – tai, ką sako karoliukai,
žodžiai, prikalti prie mūsų nepasitenkinimo.

Aš tai išgyvenau ir žinau per daug.
Kavinės nervai mane drasko nuo juodos,
varginančios informacijos.

Mes visi stengiamės pasakyti tuos pačius senus dalykus
naujais ir skirtingais būdais.
Todėl turime girti naujus ir skirtingus būdus.

Jie man sakė: Skaityk, rašyk. Ir aš bandžiau, paėmiau žodį,
bet jis sunkiai kabinėjosi, kudakavo kaip išsigandusi višta,
sužeista, narve iš juodų šiaudų, nusėta senais kraujo pėdsakais.

Jo kūno spalva
buvo švelni kaip vaiko.
Girti speneliai.

Liūtas miega saulėje.
Nosis ant letenų.
Gali nužudyti žmogų.

Ar tiesa svarbi,
kai ji sklando veidu į viršų ar žemyn?
Atsakymas į šį klausimą viską pakeičia.

Jis nuima knygą nuo lentynos ir perbraukia per teksto puslapį:
- Esu paskutinis. Tai reiškia, kad pasaulis pasibaigs,
kai pabaigs.

Susipakavau savo sagas, dainų žodžius,
alchemijos eliksyrus, auksą ir
dingau.

omaro skonis šviežiausias
kuo arčiau mirties
įsmeigi dantis į jo kūną.

Esu šedevras. Čia gyvenu.
Kas nutinka, kai jis pabunda?
— Jis nueis į kirpyklą.

Jie nuskus jam barzdą, nosį, ausis ir plaukus,
Kad jis atrodytų kaip visi
kiti.

Dantė nusišnypštė nosį
Ir jo nosis nulūžo jam rankoje
Rimbaud susilaužė gerklę
Bandydamas kosėti
Dada nėra juokinga
Tai rimtas išpuolis
Prieš meną
Nes menu
Gali mėgautis barmenas.

Barmenas nėra Jungtinės Valstijos
Nei intelektualas
Nei barmenas
Jis yra kiekvienas niekšas, kuris neverkia
Kai skaito šį eilėraštį.

Ar jis tiesiog skirtas pakelti mūsų alkį
be savo, kaip eunuchas, maudantis striptizo
šokėją?