***

Kūrėjo keliai nežinomi. Ar gal ne visada žmogui suprantami. Sako, jei davė Dievas dantis, tai duos ir duonos. Jei davė Dievas vienam žmogui būti narcisu, tai davė kitam aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Kai vieni pavargsta nuo asmenybės traukiančios į save visą dėmesį, tai kitam gi - tai didžiausia atgaiva. Nes gi vargšas žmogelis su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, įsivėlęs į pokalbį dviese, stojus tylai puola į didžiausią paniką, kad dabar štai jam reikia tą tylą užpildyti kažkokiais pasakojimais ir istorijomis. Tuomet šis pradeda berti visa, kas tik ant liežuvio galo nurieda: darbinių santykių detalės, asmeninio gyvenimo didžiausios paslaptys, kurių šiukštu neurotipiškas žmogus niekam nepasakotų…o bet kuo gi užpildyti tylą? Ir štai susitinka narcisas ir ADHD ir jų pasaulyje nušvinta Saulė: narcisas gauna nuoširdų klausytoją, besižavintį jo istorijomis, o ADHD niekad nebereikia panikuoti, kad reikia užpildyti tylą, o kartu mėgaujasi draugo pasakojimais, pats kartais įterpdamas vieną kitą savo istoriją, kuria iš tiesų nori pasidalinti.