Faktas tas, kartais mes,
atrodo, kad palikome ateitį už savęs.
Gladiatorių Siena laikoma senesne nei du šimtai metų – nors, kaip kiekvienas mokyklinukas žino, įrašais daugiau nebegalima pasitikėti. Archeologinės komandos rado plyšius krūtinės padaliniuose, kurie buvo paruošti aprūpinti žmogiškus pilotus, nors niekas nežino, kas jie buvo, net, ar šie daiktai buvo kada naudojami iš pykčio. Jie buvo gynybos išlyga, dar tomis dienomis, kai Lietuva kariavo visą apimančią kovą su savo priešais.
Jų solidūs, plieno peniai nukrito prieš maždaug trisdešimt metų, užmušdami daugiau negu keturis tuzinus nekaltų praeivių, kurie pasimaišė apačioje.

Nuo tada, kai pažabojome
Kvantinio Tunelio efektą, leidžiantį signalams būti priimtiems šiek tiek greičiau, negu jie išsiunčiami – tam, kad aprūpintume ribines kolonijas su greitesne-už-šviesą komunikacija – kelionės laiku tapo galimos. Išskyrus tai, savaime suprantama, kad nieko fiziško negalėjome siųstis atgal, o bet kas, keliaujantis į priekį, grįždavo atgal prisišniojęs narkotikų, vilkintis rožinę „laurex“ suknelę ir spygliuotos-vielos užpakalio-kištuką, su užrašu aplink kaklą: „ATSIPISKIT!“

„Laiko Stadija“ siunčia atgal
mūsų esybes, mūsų protų elektromagnetinius laukus, kad mes nesame įkūnyti praeity, ir, taip išeina, nieko negalime pakeisti. Mes galime tik stebėti.
Iš esmės, tuomet, kai pavertėme pasaulį-keičiantį mokslą į televiziją, jūs staiga visi suinteresuoti, jūs lėkšti, maži šunsnukiai. Jeigu viskas priklausytų nuo manęs, jūs visi būtumėte naudojami kaip spermos-kempinės Viktorijos Londono prostitučių.

Velniop ateitį.
Turiu galvoje, ateitis nemėgsta mūsų. Vos praėjusią ketvirtadienio naktį, ateitis persipjovė save į pusę, kai Rohipnolio Gundymo Salos Kekšynas per AšValgis-3 transliavo dvi pilnas minutes, kaip miesto piliečiai viešai rodo savo nuogas subines. Bet mes žinome, kad jie negali būti visur. Ir, atvirai pasakius, mes žinome, kokie prasti mūsų „piaro“ santykiai su Civilizacija.
Todėl, jeigu mes norime pakišti „įrodymus“ savo dabarties/jų praeities, ten ar šen, laukiant, kol jų archeologai juos iškas... Turiu galvoje, jie neturės jokių būdų žinoti, kad mūsų prezervatyvai nebuvo tik dviejų dydžių – 11“ ir Super. Nei jie visi nebus žinoję, kad esu, iš tikrųjų, garbinamas, kaip Sėklidžių Dievas, visų moterų Lietuvoje.
Velniop juos. Jie to nusipelno.

Egzistuoja visokie dalykai,
kurių kiberpankams neleidžiama. Jie sėdi nenulaužiamose programų spynose jūsų Kūrėjo, kuris užtikrina, jog naudojate jas tik valgio gamybai, vietoj to, kad kurptumėte bakterijos-dydžio karo variklius, skirtus išardyti visuomenes iš atominio lygio (kas, žinoma, ir nutiko Vilniaus miestui ir žmonėms).
Visgi, tėkmė mokslo visada greitesnė, nei tėkmė vyriausybės. Ir egzistuoja daug dalykų, kuriuos jūsų Kūrėjas gali atlikti, tai, į ką dar nebuvo atsižvelgta legalios sistemos ir užraktų gamybininkų.
Tapsiu nelegaliu po maždaug dvidešimties minučių. Bet siaubai, kuriuos įvykdysiu per tas dvidešimt minučių, su šia įranga, paliks randus, Tyriesiems iš Kristaus Evangelikų Choro, kurių užteks visam jų gyvenimui.