Vieni vos atvykę pramoksta susikalbėt. Bent jau esmines frazes moka. Nes patys jaučia poreikį, net džiaugsmą mokytis čionykštės kalbos.
Vaikai - apskritai stebuklingi, jie visur prisitaiko, stulbina savo lankstumu.
O kiti, gyvendami čia jau keliasdešimt metų, nieko nepralemena. Nė nebando lement. Iš principo. Dargi pasitaiko, kad didžiuojasi savo neišmanymu.
2024-01-20 01:52
Oi... Kaip viskas skirtinga mūsų, žmonių, galvose.
Įtariu, kad mąstom priešingai. :) Žaviuosi tais, kurie, kur juos benublokštų likimas, iškart patys ima mokytis kalbos, domisi vietos žmonėm, šių papročiais ir kt. Taip pat gerbiu visus, kurie geba susikalbėt su atvykusiais (ne "atėjūnais") bent keliom kalbom. O tai daliai žmonių, kurie niekada nieko nesimokys ir nepažins pasaulio, joks lietuviakalbių savigarbos laipsnis įtakos nedaro...
Tokios aplinkos, kaip čia nusakei, Tuba Mirum, nelinkėčiau niekam. Tai ne "problemos sprendimas", o siaurakaktiškumas ir virimas savose sultyse.
Mokėt bent kelias kalbas - kiekvieno šiandieninio žmogaus reikalas (jei jis negyvena vienas atokiam urve). Kuo daugiau kalbų, tuo geriau. ;)
2024-01-12 02:38
Manau, kad problemos esmė kitur. Tiesiog didžioji dalis lietuvių neturi savigarbos. Štai ir visa "paslaptis".
P.S. Pastaraisiais metais, kai į Lietuvą pradėjo plūste plūsti visokio plauko atėjūnai, iš esmės pakoregavau savo tolerantišką prigimtį. O būtent: dabar JOKIOMIS APLINKYBĖMIS (nebent tai būtų turistas iš Japonijos) nekalbų niekaip kitaip, o tik lietuviškai. Taigi, jeigu Užkalbina rusiškai, lenkiškai ar angliškai, maloniai nusišypsau ir visada atsakau lietuviškai. Kai atsiras kritinė masė taip besielgiančių žmonių, Jūsų iškelta problema išsispręs žaibo greičiu - taip, kaip ji seniai išspręsta Prancūzijoje, Lenkijoje ar netgi Latvijoje.