|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Vis mažiau.
2022-04-07 05:52
Blogas komentaras Rodyti?
2022-05-01 01:32
Buvau parodoje. Hmm. Gražu. Ji iš to apsigynė baigiamąjį diplomą.
Galiu pasakyti, kad, mano neprofesionalia galva - labai daug neatskleista. Mačiau kosmosą. Bet tame tekstuke buvo daugiau, negu eksponatuose. Nors tekstukas eina tik kaip supportinis, neesminis. Daug liko už kadro. Kažkur. Gal taip ir reikia. Bet man pritrūko jausmo. Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-23 02:00
Nueisiu į tą parodą. Kas su manim?
Niekas. Tik aš. Nieko tokio. Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-21 09:58
Mantės Eleluetos paroda „*Dulkeoidai. Visata po mano lova”.
guliu ant grindų, veidu į lubas, stebiu šviesos ruožą keliaujantį kambariu, visatą šokančią jame. Šiame kambaryje telpa visas pasaulis - pamirštame palangės kampe snaudžia Saharos smiltys, kažkur lentynoje tarp knygų įstrigęs poliarinio lokio plaukas suka lizdą su kadaise čia pamesta pleiskana, perbraukus pirštais per kilimą į orą pakyla vandenynai. Giliai įkvėpiu ir mano plaučiuose nugula mikrometeoritas, mažytė praeities skeveldra, menanti Saulės sistemos sukūrimą. Netoliese tyliai čiurlena radiatorius, orkaitėje čiulba bulvės. Ošiantis radijas transliuoja Didžiojo Sprogimo aidą. Mano kūnas kilęs iš mirusių žvaigždžių, jį supa odos ir drabužių atplaišos - personaliniai asteroidų žiedai. Žemiška ir tarpgalaktinė materija, nuolatinėje yrimo būsenoje, veržiasi pro kambario plyšius, nusėda, susipina į dulkių kamuoliuką ir virtusi atskira galaktika tyliai tūno po mano lova Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-19 23:51
Negaliu nukopijuoti to kito kūrinio. Nors ten vizualika, ir tekstas gal labiau aprašomasis. Bet koncepcija ta pati absoliučiai. Nei ji, nei aš nenusikopijavom viena nuo kitos idėjos. Tiesiog tai, kas turėjo išdygti per mane seniai, o aš nerašiau, daug metų neišrašiau to, išdygo per tą mergaitę, kuri yra jauna, bet jau visai žinoma menininkė. Na ir gerai. Nėr čia ko man galvoti, kad viena taip originaliai sugalvoju. Visi mes verdam tame pačiame katile, pagaunam dažnius, ir transliuojam žinutes.
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-19 23:39
Iš dulkės į dulkę
Laiko kapsulėje visada galvoju apie Visatą Pirštais perbėgu dulkes senuose namuose Pilkas kvapas užgula gerklę Išsiskleidžia plaučiuose, erzina nosį Aš prisimenu, kaip Kažkas Didelis žaidė su kosminėm dulkėm Vienas – įkvėpė, iškvėpė – du Ir sutvėrė Visatą, mus taip pat – šiltą, mažą kosminio kūno ląstelę. Prisimenu, kaip ir aš norėjau sukurti Savo Visatą Iš pilkų tumulų, surinktų kambary Iš kampų tolimiausių – bent pabandyti Būtų buvę gražu stebėti sužimbančias ir užgęstančias dulkių žvaigždes Užmaišytiems verpetams susisukant į galaktikas Įžvelgti gyvybę, nors nedidelį virpesį Miniatiūrinėms supernovoms bandant susprogti neištvėrus vienatvės Žaisti mažą dievą auksinėmis savo valandomis. Įkvepiu – vienas Iškvepiu – du Ir matau, kaip saulėje tviskančios dulkės pakyla nuo pirštų. Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-19 23:22
Šiandien perskaičiau savo eilėraščio giminaitį. Esmė ta pati, šaknis paimta iš tos pačios dirvos. Ir manasis, deja, bet silpnesnis. Manieringas. Silpnas. Įdomiai jaučiuos. Gal kiek liūdna. Bet mano puikybė nurys tai. Man - nieko tokio.
|
  |
Mrs Do
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |