'Man atrodė, kad gyvybė - tik vienas menkas atsitiktinumas tarp milijardų kitų Visatos atsitiktinumų. Visata - tušti rūmai, o žmonija - vienintelė skruzdė juose. Tos mintys pavertė antrąją mano gyvenimo pusę beprasmišku blaškymusi: kartais man atrodydavo, kad gyvybė tokia brangi ir viskas labai reikšminga, kartais - kad viskas beprasmiška, o žmonės - tik dulkės. Tokios mintys lydėjo dieną po dienos, kol kartą pamačiau, kad esu jau sena...'

Liu Cixin "Trijų kūnų problema"