Teisingai pasakyta. Savižudybė yra išėjimas iš kelio. Nors, tikėtina, kad mirtis taip pat yra kelias. Rytų kultūroje tai veikiau norma nei prielaida. Todėl ir nuskambėjo toks drąsus tvirtinimas, kaip šis.
D. Lamos išmintis - aisbergo viršūnė, o dėl savižudybių - tai šunkeliai, nereikia eit jais. Čia tinka senovės lietuvių patarlė - nemesk kelio dėl takelio. O kaip atskirti kurie šunkeliai...uosle, nuojauta, protu, bendraujant su kitais einančiais ta pačia kelio puse? gal šūktelt tam, kuris kitam krante, paklaust kaip jam ten...sudėtinga. Jei būtų lengva kelius susirasti, žemėj būtų rojus, bet taip nėra ir nebus. Bet visada išliks siekiamybė, kuri irgi yra kelias, kuriuo visi eina ieškot savo kelio.O geri aforizmai - minčių koncentratas, masė, kurią kažkas jau perfiltravo, sukratė, sukramtė, kad bedančiams būtų lengviau.
Kartais rytų išmintys yra paviršutiniškai gilios. Kelias į savižudybę gal nėra laimė? O kaip žinoti iš anksto einant, kur nueisi? Juk ne traukinio maršrutas, bet bandymų ir klaidų metodas. Uoslės tobulinimas. Ir kitkios gudrybės, vo ima ir nepasiseka net ir jogams su dalalamomis. Ar teisingai gyveno Edit Piaf?
Jeigu norisi iš tikrųjų apie kažką esmingesniau pakalbėt, aforizmai su sentencijomis tikrai yra ne pirmo būtinumo patarėjai.