12
PENKTADIENIS
Cezaris (Cezarė Cezarija Cezarijus) Vaigedas

Ar manote,
kad atsiminus šitiek, jau užtenka,
ir galima, akis į dangų keliant, AČIŪ tarti?
O bekepure mano galva, 
girdžiu kaip kažin kas,
dėl kažin ko ten krebžda.
Arti? Toli? Net nežinau,
tačiau ar ne Maironis, poterius palikęs,
atėjo pagiedoti Lietuvai į Vilnių.

Oi neverk, Matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios Tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.

Neketinu,  oi – NE!
Iš vakaro žvakes uždegti.
Kas  lemta – tegu bus atėjus laikui.
Dainuok, Mačiuli,
Aleksandro ir Onos sūnau.
Diena tokia, kad Dievo Vilniaus gatvėse daugiau
negu bažnyčiose prie jų altorių.
Štai komunistų bilietai
į šiukšlių dėžes sumesti –
bedievių nebelieka...

Ak, sakote, kad apie atmintį kalbu.
Ir vis dėlto dainuok, Mačiuli,
Kol atmintis gyva
Ir mes joje ,

Iš „Lietuvio kalendoriaus“ kalendoriaus:
  1991 m. sausio 8 d., pajautusi šliaužiančios okupacijos pavojų, visa  padorioji Lietuva stojo ginti savo Laisvę. Dieną naktį dešimtys  tūkstančiu lietuvių, suvažiavusių iš visos Lietuvos, budėjo Nepriklausomybės sargyboje – meldėsi,  giedojo  giesmes , dainavo  patriotines dainas.

Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas,
Tau  dar liko sūnų; kas Tėvynę  praras
Antros neišmels  apgailėjęs.

    Ir  pajutau, kaip ant peties savo ranka padėjo Vidinis
– Gal dar kartą,  Pranuci, pabandome  susirinkti  visi į krūvą. Eh, būta gi kompanijos, būta. Nesipulkime iškart, bet po  truputį, pasispirdami lazdele, kad neišgriūtume iš kojų.
  – Giedok gi, Vidini. 
  – Tai kad jau ir žiotis neišeina. Tuščia burnoje, tuščia gerklėje...
_________________________
Ožiaragis (12.22-01.20) - Šuo - 12 / 02