Žiūrėjau pro langą. Kaimynas jau su keturiomis (ir ramentais) kojomis. Dar rankos prisideda, kad pajudėtų, bet vis tiek jau beveik – ne... Pusmečiu už mane  vyresnis. Irgi povandeniniame laive tarnavęs... Dar vienas „jūrų vilkas“ prieš  metus „išplaukė“ negrįžtamai....
Taigi:
Ой ты, Cеверное море,
Льды и ветры за кормой.