Nuo pat vaikystės mane persekioja nuojauta, kad tik imituoju gyvenimą. Bandau žengti žingsnį pirmyn, tuojau pat vėl esu nubloškiama per mylią atgalios. Sukuosi tarsi ta voverė užburtame rate, stebiu bėgančius metus, besikeičiančius artimus žmones, fiksuoju įvykius, tačiau pati negyvenu.
2014-06-14 12:39
Ačiū, mielieji, už palaikymą. Labai.
2014-06-14 12:18
Žižekas nelabai gražiai apie moteris šneka.
2014-06-14 10:23
Gal tai tik nuojauta.
Iššokti iš orbitos, kad ir kaip pavojingai tai atrodytų.
Pasikliauti daugiau intuicija nei protu.
Rizikuoti, rizikuoti ir dar kartą rizikuoti.
Liautis darius "kaip kažkam geriau" ir elgtis "kaip man geriau".
Nebijoti pokyčių.
Daugiau neprigalvoju :)
2014-06-14 01:18
Rekomenduojama literatūra:
Guy Debord La Société du spectacle
Jean Baudrillard Simulacres et Simulation
Umberto Eco Il costume di casa
Murray Edelman Constructing the Political Spectacle
Neil Postman Amusing ourselves to death
Slavoj Žižek Welcome to the Desert of the Real
Pradedant nuo viršaus. Paskutinis punktas nėra būtinas.
Gali nedėkoti.
2014-06-13 23:11
Gal guodžia tai, kad ne jums vienai šitaip?
2014-06-13 13:42
Same shit.
2014-06-13 01:21
Baik su tom nuojautom, leiskim jai rašyt.
Antra vertus, visus apninka. Taigi
2014-06-12 23:38
o pamėgink paskaičiuoti akimirkas kuriomis jauteisi kad gyveni, juk tokių būta, tikrai rasi keliems rankų pirštams, o gal ir daugiau.
Mane tai kartais guodžia
2014-06-12 22:55
bloga nuojauta, labai labai bloga, fu ją tokią, fu
2014-06-12 22:27
Prisiimu kaltę už vieną "patinka". Nesiteisinsiu