nieks nežino  kiek kartų per dieną numiršta poetas
    neskaičiavo kiek sykių iš karsto  sugrįžta  jisai
    kartais piktas iškeikia bet ką neregiam internete
    kartais vingrūs šėlioja  baltam ekrane sakiniai
    nieks nežino  kiek nakty sau jis negražiai pamelavo
    ir kiek dieną pasakė teisybės kitam ar kitai
    ko jis meldė ilgai  ką  šnekėjo panosėje savo
    kam skirti tie ant lapo nutįsę strofom  teiginiai
    nenustebk  kai jis sako  jau  stogas iš ryto važiuoja
    kad sapnuojas ant svirno sutūpę gigantai žiogai
    nes galbūt kūrinys ten po vidurius pėsčias migruoja
    išsiners ir prabils kad išgirstų jį net nebyliai