jei grožis būčiau aš
ar tamsa man šviestų?
prabilsiu emocionaliu balsu
lyg teatro moteris
dainuosiu
šoksiu
scenoje voliosiuos
aimanos bus tikros
dar ašarosiu
dar mylimą
pagalvė uždusins
mano skausmai
tada į vieną ištisą
virvyną susiriš
aš iki kaklo būdama agonijoj
dabar
dabar
dabar
tyliai į paklodę
susvyniosiu
ir ramiai
kaip katinas
rymosiu
kaip kokone drugelis
save palikusi
stypsosiu
ir mojuosiu
delnu
kaip princesė
bet nesišypsosiu jau.


Tyliai po lapu





