***

Užkerėk mano vakarą paukšti,
Giesmę žerk iš nušalusio snapo.
Aš turiu retą dovaną laukti,
O langų rėmai ilgesiu kvepia.

Tu išburk man likimą šermukšni
Išbarstyk taką skaisčiai raudoną.
Subadžiau pirštelius kol tą suknią
Dygsniavau savo šviesiai kelionei.

Kai žmogus davė ranką rasotą,
Ir vartus man naktelė atvėrė
Išsiplukdė žvaigdėžuvės luotu
Pasitikt artimos širdžiai sielos.