Girdžiu tave:
Aš myliu Lietuvą.
O aš tylėdamas dairaus po ją.
Kai žodžiai garsūs ir jų daug,
Nelengva sielai atsikvėpti
Ir mano žodžiuose nelieka įvairovės:
- Mažyte, auk!
Tiktai į dangų dar gali paaugti.
Į žemę dar.
Kitom kryptim jau - ne.
Atšniokštęs vėjas net sustot nemoka
Mažytė po žvaigždėm dangaus -
Iš saujos žemės barstosi tauta...
Tai kaip mylėti, jeigu šitaip sopa?


Pranas
