******

Ir ką daryti, jeigu meilės pilnos skrynios?
Žiūriu į paukštį –
Regisi, ne jam, o man
Toks mėlynas, erdvus dangus sparnams,
Ne jis, o aš toli už horizontų skrieju,
Stebiuosi, kad pasaulis vis be pabaigos.
O Viešpatie, jeigu žinočiau, kad nėra tavęs
Vis tiek  dėkočiau tau už tokį skrydį
Už erdvę ir už tai, kad net paukščiu pavirtęs,
Neužmirštu, kaip gailiai suošia šilai,
Lydėdami į horizontų begalybę.
Ir jeigu kas dar netiki, kad neįmanoma va taip -
Ateis senatvė ir nebus kažką daugiau daryti,
Kaip tik va šitaip -  po dausas skraidyti.