******

Kiti pasako: ak, sonetas! Kaip gražu!
Todėl ir aš parankės jo panorau –
Įsiklausau, ar kaimo šunys loja.
O, loja dar! ir netgi daug,
Kad regisi net pats sustaugsiu,
Įeidamas į tylą, kur netyla
Va šitaip Šklėrių šunys lot...

Kaip atsitiko TAIP - nei Karlonų,
Nei lojančių - nelojančių šunų.
Tyla užspringęs, miršta kaimas,
Tik atmintis, išvaikščiojusi galvą,
Sugrįžta vis dar aplota.   

- Am! am! – šuniu piktai paloju į sonetą
Ir nejaučiu, kad nors truputį būtų gėda.