netyčia aš ir vėl čia. tik tam, kad kiek pasiknisti prisiminimuose, kol kepa varškės pyragas.
o jei trumpai ir neaiškiai
aš tik noriu tarstelti apie pusmetrinės pušelės grožį
ir mažą mūsų miestelio sceną
miško scenografijas
ir prisijaukintus senstančius profesorius
2011-04-20 20:38
O gal varškės pyrago kepimas irgi yra poezija, ne mažiau nei ta, kuri išraitoma raidėmis, iškableliuojama, įgrūdama į ne visada tą žodį, kuriuo norėta pasakyti, lygiai kaip ir pušelės stebėjimas vien dėl pušelės stebėjimo, ar stoiška kontempliacija susenusių profesorių jaukinimo.
netyčia ir aš vėl čia. gal tik apsidairyt, kaip poezija puikiai ir be manęs dygsta.