sielos išnaros. gal žmogus mirdamas tiesiog palieka leliukės kokoną.

...

– kavos ir cigarečių, o iš tiesų tai banaliau – katinui maisto..
– trečią nakties? – vaiposi taksistas ir matau, kad darbo diena jam ne tokia kaip visos.
argi sunku sukurti nuotykį? argi argi.

...

– man reikia žemės. šiaudų namą statysiu, tvirtai sakau ir matau, kaip sesuo šypso. mano sesuo graži. aš ją retai matau ir man patinka, kai ji juokiasi.
– prieš ar po?
– man reikia žemės. ne. dvaro. ne, man nieko nereikia..
skambina tėtis: – klausyk, yra žemės, tik tu pasirūpink ja, gerai? tuo kaštonu ir senelių žeme. ten dar kryžius.. guli, ar gali?
– galiu.
ar galiu? prieš ar po? reiktų paskambinti broliui, bet brolis zirs. jis visuomet nekantrus, kažkur skuba, vairuoja, styguoja, po velnių, tiesiog ilsisi, o čia su savo šiaudais ir amžinais kliedesiais.
– pameni pasaką apie tris paršiukus? vienas jų irgi tokį statė – visai kaip tu, – prunkščia brol, – berods, Nif-Nifas?
ir jis turbūt teisus, tik tiek, kad drąsos gyvent tokiame name reikia tik tuo atveju, jeigu esi kiaulė ir bijai vilko. gal ir taip. gal man nereikia namų. reikia tiesiog irštvos. kuriems velniams tie namai? koks skirtumas kokio jie dydžio? juk vis tiek niekas netelpa. dėžėse, spintose, namuose, galvoje, kompiuteryje, fotoaparato kortelėse. norite tai įrašyti, išsaugoti? bet leiskite priminti, kad jums baigėsi atmintis. ar nenorėtumei ištrinti kelių nebereikalingų failų? Lietuvos, mylimojo, kalbos, šiaudų namo, žemės, žirgų, kopėtėlių, meškų, vilkų, juodų saulių, sapnų, muzikos, tekstų, peržiūrėtų filmų, perskaitytų knygų, vaikystės.. gyvenimo? kurią dalį?

...

– gera jūs katinui mama, – šaiposi vairuotojas trečią pilnaties.
– budrios ir jums. kilst.
antakius, pečius, bokalą kartaus.

...

labai pasiilgau.