šiąnakt miegojau mažai, bet sapnavau labai keistą sapną. seniai nieko taip ryškiai nesapnavau. prisimenu tiek:

esu pusiaugulom įsitaisiusi lovoje, o kojūgalyje tupi didelis žalias žiogas, toks katės dydžio ar netgi didesnis 
man visai nebaisu. o jis kalba man kažką. ne taip kaip žmonės, bet kažkaip kitaip ir manęs tai nė kiek nestebina, tik aš nesuprantu, ką jis man sako.
jis iššoka pro langą į kiemą ir nebematau jo. tačiau žinau, kad ten jo laukia katės, ir jos gaudo jį kaip mano katė gaudo muses ir drasko. man jo gaila, bet ir baisu tų kačių, tad nesikišu.
paskui dar, daug vėliau, sutinku savo sesę, o ji taip pat sako, kad matė didelį žiogą. klausia, ką jis man sakė, o man gėda prisipažinti, kad jo nesupratau.