Grįžau, indelis virtuvėje...Dabar  rašau, o ašaros bėga..ir...ir aš nesugebu, nemoku sustoti. Nes  nenoriu, aš noriu rėkti ant visų, kam jo neapsaugojo, švelnau.s.............. aa verkiu, ant klaviatūros jau nukrito mano ašara, ir nesugebu, nemoku sustoti...Ir ta meilė, jam, Deiziui, niekada nepranyks, nesvarbu, ar jis pamirš mane, jei dar jis gyvas, bet to aš nežinau...nebent jis sugrįš...bet aš jaučiu, nes mane ir jį surišo meilė, aš jaučiu, kad ne...jau nebe...ir verkiu, noriu rėkti, bet negaliu, nes regis skaudėti turi man vienai, nors gal ir ne...bet skauda taip giliai, gal su peiliu galėčiau smeigti sau krūtin, mažiau skaudėtų, nes nemaniau, kad taip myliu,kai praradau...ir nosinaitės jau pasibaigė, jos visos pilnos liūdnų ir siaubingo skausmo ...kaip nuo šiol ir aš. velniop. ;{{{
nes nenoriu daygiau niekada nežinoti, ar jis kentėjo, arne...ar sunku jam ar ne be manęs...tai mano gyvenime žiauriausia- katino dingstis, bet aš žinau, jis bus kitur laimingas...velnio gyvenimą čionai, keliat ir man kartu.