jamais_vue, manau, viskas, ką šia tema bepasakytume, teliks kalbos. Nes muzikos reikia klausytis. Ir - kaip sako Snusmumrikas - ji IŠSYK arba nukrato, arba ne.
Pamenat, kažkuris iš garsių muzikantų pasakė: "Kalbėti apie muziką - tai lyg šokti apie architektūrą".
Muzika apskritai yra viena nuogiausių meno formų - iš karto įvyksta tiesioginis santykis it pačiupus už nuogo laido.
Sąmoningas vertinimas : patinka, kad tave krato arba ne. Manau nekyla didesnių klausimų ar iš viso krato.
Ji srūva per ją kuriantį. Ji srūva per klausantį, kuris prisiliečia jos.
Kažkodėl prisiminiau dar iš anekdotinių atsidavimų serijos:
Gal ir Tavo tiesa :)
Bet kažkodėl man atrodo, kad tik maža dalis besiklausančiųjų iš tikrųjų jai atsiduoda. Galbūt sugyventinio aistra - dažniau sutinkamas fenomenas? :)