Nieko nėra geriau už rašymą: viskas užsimiršta,lieki tik tu ir fantazijų pasaulis... Aišku tik tuomet,kai rašai negalvodamas :kas skaitys,ar iš vis skaitys? Komentuos ar ne... ?
Jei visi tokie ir panašūs reikalai,rūpestėliai - negraužia,tuomet- tikrai rašai,iš savojo vidaus lobyno(kiek jo ten bebūtų),rašai iš širdies... Ir kaip ne keista,kaip tik tuomet dažniausiai ir susilauki skaitytojų dėmesio...