Socializmo žynys Bumbliauskas ėjo be ryžų elnio kelnių per mišką ir vienišos medžių šakos braukėsi jam per blauzdas.
Iš aukštai pasigirdo balsai. Bumbliauskas sukluso. Greitai užsitempė ryžo elnio kelnes. Gerai įsiklausęs jis pažino balsus.  Pakėlęs akis į dangų jis pastebėjo medžio viršūnėje lizdą, o jame perinčius: buvusį švietimo žynį Kuolą ir bevardį bedarbį filosofą. ( Pavardę žino tik vėjas ir Kanados mokslininkai).
Perintys tarpu savęs meiliai kalbėjo.
- Jeigu aš, būdamas toks storas, sušokčiau klumpakojį..iš manęs joks skitų-sorošistas nei vieno pinigo nepaimtų, net iki jūros palydėtų, - suokė Bevardis-bedarbis.
- O iš manęs? – paklausė Kuolas.
- ..ir iš tavęs neimtų. Iš nieko neimtų.
- Kodėl, kolega? Tik be pykčio atsakykit..
- Todėl, kad Nova Vilnia – bado ir pramogų sostinė. Šūkis: neduok duonos, bet duok garo. O sostinės komisarė..pats žinai kokią silpnybę turi..che che che..
- Supratau , kolega, che che..
- Tik niekam – nė žodžio.
- Tai perim?Che?
- Perim.Che che che

Žynys Bumbliauskas kiek įkabindamas pasileido per mišką. Daugiau jis negirdėjo nei vieno žodžio, ką kalbėjo kolegos. Ir be reikalo.
Po geros valandos, uždusęs ir išbalęs Žynys beldėsi į vienišos miško trobelės duris. Prie durų gulėjo runa su užrašu: „ Šokių mokytojas Petreikis. Pensininkas. Atidaviau šokiui – viską. Amen“.  Kodėl „amen“? Kanados mokslininkai dažnai stumdosi dėl šios katalikiškos frazės. Šveicarų mokslininkai šia tema tiesiog teigia, kad Petreikis buvo pranašas ir nėra ko čia ginčytis. Kanadiečiai su tuo sutinka.
Žynys kalbėjo:
- Petreiki, perkūno vardu, - išmokyk mane šokti.
- Ne.
- Petreiki,žalčio vardu, - išmokyk mane šokti.
- Ne.
- Petreiki, visų dievybių vardu, - pasakyk kodėl?
- O tu vandeny kada nors savo atvaizdą matei?
- Ne.
- Bumbliauskai, aš jau pensininkas. Kol tu pirmą pa padarysi – aš kapuose jau seniai rupūžių būsiu saugomas.
Ilgai grojo muzika, ilgai vis pasikeldamas kelnes, šoko Petreikis su Žyniu Bumbliausku.
Saulė jau buvo vakarop, kada Petreikis baigė mokyti Žynį Bumbliauską šokio meno.
Vos tik širdingai atsisveikinęs Žynys Bumbliauskas išnyko vakaro sutemose, kai į pensininko Petreikio duris pasibeldė nekviesti raiteliai ant asilų.
- Šiame ekonominiame sunkmetyje mums svarbiausia – šokis, - sušuko krisdamas nuo asilo nugaros raitelis. Minia pasekėjų jam pritarė. Raitelių minia buvo tūkstantinė – ir nei vienas nemokėjo šokti.
Kas buvo tie raiteliai? Iš kur buvo ta minia raitų ant asilų pasekėjų? Koks buvo jų tikslas?
Pasakysiu tik tiek, kad iš vieno jų pensininkas Petreikis pareikalavo pakelti pensiją. O ar pakėlė?