Tai vyko gerokai prieš Lietuvoje švenčiamą birželio 1 d. Tada kai dar viskas buvo prieš akis: ir Lietuva ir Palanga.
( Tik neklauskit kodėl Palanga).
Gražioji šviesiaplaukė nemelavo. Sarmatijoje  niekas nemelavo, o Skitijos –Sorošistų tarpe melavo visi , išskyrus gražiąją šviesiaplaukę.
Tą rytą finansų žynys Šemeta prabudo neramus, baltom akim, padėjęs ant sažinės ranką. Jam iš užpakalio byrėjo pelenai. Jis sapnavo, kad biudžetas surinktas iki vieno pinigo, iškaltas runomis ir jis sėdi ant biudžeto.
Laimingas prabudo, greitai greitai pagriebs biudžetą dar šiltą , surintą iki pinigo ir staiga - pelenai. Kaip?? Juk surinko visą biudžetą, o iš kur tie pelenai? Nejaugi senatvė?  Šemeta visą laiką įtarinėjo, kad biudžeto jam neleidžia surinkti Kubilius...Ir šį kartą?
Didysis Rikis stovėjo prie asilo ir negalėjo atsistebėti asilo ausim. Šviesiaplaukė atrišo juos nuo grandinių – išvadavo ir atvedė arklius. Tiksliau tai buvo asilai, nes iki tol , kol asilas pavirs į arklį ir Lietuva bus paminėta – asilas stovintis prieš Kubilių turėjo tris tūkstančius metų gražaus laiko paaugti ir nusimesti tas šlykščiai garbanotas ausis.  Rikis sveiku protu negalėjo patikėti, kad jis Didysis Rikis jos ant asilo į Sarmatiją užgrobti valdžios.
O kulto tarnas Vilkaitis jau sėdėjo ant asilo garbanotom ausim ramus ir patenkintas. Ir kaip pasakytų Kanados mokslininkai – jis puikiai atrodė. O kas keisčiausia – kulto tarnas buvo labai savimi patenkintas. Jo vaikystės svajonė išsipildė: jis buvo kulto tarnas ir sėdėjo ant asilo. Jis buvo toks laimingas, kad pasiryžo įvykdyti bet kokią nesąmonę, kurią jam įsakys.
Kai trys Sarmatijos tremtiniai sėdėjo ant asilų ir buvo pasiruošę judėti link Sarmatijos šviesiaplaukė staiga nuoširdžiai uždainavo:
Ant kalno mūrai
Joja lietuviai.
Trumpai ir aiškiai. Kanados mokslininkai dažnai diskutuoja ar tai buvo pirmas kartas kada buvo paminėta Lietuva ar tai tas kartas, kada buvo paminėti lietuviai? Dauguma mokslininkų neturi įrodymų, kad šviesiaplaukė minėjo Lietuvą. Gal tik maža grupelė archeologų yra savo ausimis girdėję iš nekasinėtų kapų dar vis sklindančias lietuviškas dainas, bet išsipagirioję jie neberanda įrodymų ir tik mykia kaip tas skitų – sorošistų asilas.
Didysis Rikis atsakė:
Žveng ir mano mergužėlė
Pasirėmus lange.
Giedodami nacionalistines dainas Sarmatų tremtiniai patraukė link Sarmatijos sienos.
Didysis Rikis , jausdamas padėką nežinomai sorošistų mergaitei, prajodamas ant asilo pro mergaitę, pabandė ją lūpomis paliesti , bet tuo metu prisiminė , kad jis vedęs ir neišlaikęs pusiausvyros nudribo nuo arklio – asilo.
Finansų žynys sau pagalvojo, prisiminęs sapnuotą biudžeto surinkimą, „ Taip tau ir reikia, žavus šviesiaplauki..“
Kulto tarnas nieko nepastebėjo – jis buvo laimingas.
Kanados mokslininkai savo ataskaitose pabrėžia, kad būtent tuo momentu, kada Didysis Rikis Kubilius trenkėsi į žemę, nukritęs nuo asilo, jo šviesioje galvoje gimė mintis, kaip išgelbėti Sarmatiją nuo bado ir skurdo. Po gerų šešių tūkstančių metų mokslas diskutuos ar šviesiaplaukės artumas turėjo įtakos, kad Rikio galvoje gimė mintis apie visuotine sterilizacija vardan ekonominės gerovės. Keletas šveicarų mokslininkų iškėlė hipotezę, kad tai buvo sena vaikystės svajonė ir sterilizacija vardan ekonomikos yra tik svajonė ir ne tik Kubiliaus galvoje. Bet įrodyto fakto niekas negalėjo paneigti: susitrenkęs galvą Kubilius jojo strelizuoti Sarmatijos.
Mergina mojo ranka, darė bangą, klaupėsi ir kėlė į dangų rankas, o vėjas – niekadėjęs blaškė jos vėšlius Šatrijos plaukus..Tik vėliau Kanados urologai nustatys,  kad mergina..juokėsi...ji  žinojo, kur juos siunčia.
Ji uždegė laužą, kurio ugnis signalizavo aplinkiniams ir atitinkamiems organams: jie išjojo..