Trys tūkstančiai devintieji po balandžio 1 dienos prieš Lietuvos vardo paminėjimą Sarmatija gyveno be ištremtų Didžiojo Rikio Kubiliaus, finansų žynio Šemetos ir kulto tarno Vilkaičio.
Sarmatijoje pūtė vėjas. Pūsk , vėjeli, pūsk.
Didžioji Motina tvarkė maldas ir dainyną. Vartė ką tik iš akmenų skaldyklos „ Kronta“ atneštą, dar akmenskaldžių prakaitu kvepiančią nežinomo poeto – bedarbio, runomis atkaltą dramą „ Vytautas aplanko seimą ir kralikus“.
„ Sorošistų fantazijos“ – pagalvojo Didžioji Motina, bet nusišypsojo, pastebėjusi dramatišką sceną, kurioje ji, Didžioji Motina, pavadinta Dalia.
- Nori įsiteikti..šelmiai...Kokia aš jiems Dalia? Aš tik Dalytė.. kol kas..
Prie Didžiojo kelio, šalia nemažo ąžuolo, Didžiosios Motinos laukė socializmo žynys Bumbliauskas.Prie jo kojų, atidžiai suvyniotas gulėjo Karlo „Kapitalas“ ir odinė makšnelė su 9lt. . Pinigai buvo skirti Prūsų genčiai įkurti ir apgyvendinti Nidos kopose. Žynys buvo pasiruošęs keliauti prie Sarmatijos jūros krantų, ten nuo Birutės kalno nusispjauti tris kartus,“ant laimės“, pagal paprotį ir sugrįžti į Sarmatiją. Pakeliui užsukti į Karaliaučių ir pinigais paremti klajoklių prūsų gentis. Misija buvo garbinga, kilni, todėl jam buvo išduotos elnio kailio kelnės su „kantu“. Nualintoje Didžiojo Rikio Kubiliaus Sarmatijoje buvo likusios tik vienos kelnės, kurios , beje, buvo siūtos iš ryžo elnio odos. Atrodė klaikiai. Žynys norėjo atsisakyti, bet be kelnių link jūros eiti draudė Sarmatijos papročiai ir iš klajojančių lenkių kylantis pavojus. Lenkės paplūdiminiuose ne vieną sarmatą, be kelnių keliavusį, mirtinai „užmaudė.“
Žynys slėpė, kad komandiruotę link jūros vien dėl tų pasiutusių lenkių išsirašė.
Motina tai žinojo, bet tikėjosi, kad lietuvių kilmės vaikinas ne tik lenkes nugalės,bet ir prie jūros paruoš dirvą prūsams.
Didžioji Motina įteikė Žyniui dramą „Vytautas aplanko seimą ir kralikus“, kuri puikiausiai tilpo ryžų kelnių kišenėje. Maža knyga apie didelę dramą.
- Paskaityk, čia apie mane rašo, - nusišypsojo Didžioji. – Ir pastebėk..vadina Dalia..
- O, dangau, jie sužinojo? – neslėpė savo nustebimo Žynys. – Kaip?
- Skelbk ir tu, dabar jau Laikas atėjo.
- Skelbsiu. Su džiaugsmu skelbsiu.
Žynys Bumbliauskas išėjo link Nova Vilnios bado ir pramogų centro. Už keliasdešimt metrų jis tikėjosi kelnes nusimesti..
Didžioji Motina, neslėpdama šypsenos, palydėjo jį žvilgsniu. Nesvarbu, kad jis atrodė klaikiai su tom ryžom kelnėm ir kas dešimt metrų turėjo sustoti ir kilstelti kelnes į viršų, bet jo misija buvo kilni, veidas doras, o akyse švietė džiaugsmo žiburiai įžiebti permainų vilties.
Pūsk, vėjali, pūsk.