Didysis Rikis Kubilius kreipėsi į Nova Vilnia duonos ir žaidimų miesto piliečius:
-          Sakyk ko nori, - iš minios sušuko geltonkasė.- šviesiaplauki,....
-          Yra kitas kelias. Yra kita šalis, kurią mes privalome sukurti. Šita šalis – nesusikūrė. Tinginiai negali sukurti valstybės, santvarkos, pelno. Jie gali sukurti tik dykumą. Ar norit gyventi dykumoje?
-          Kyšininkai ir vagys. Mes esam bankų ir valdžios įkaitai. Bankams duota per daug laisvės. Teisybę sakyk, nebijok kalėjimo, - pasipiktino raupsuotas valdininkas, kuriam dirbti buvo likę vos keletas valandų
-          Tai norit ar nenorit dykumoj gyventi?
-          Sekantis klausimas, – pasigirdo iš minios beturčio Šarkino balsas.
-          Ko čia žvengi? Gal esi asilas ar arklys?- kumštelėjo Šarkinui bedarbis skitas – sorošistas, gerokai apaugęs plaukais.
-          Mes sukursim šalį be pinigų, bet su mokesčiais,- tęsė ugningą kalbą Didysis Rikis. - Be rašto, bet su mokytojais, be brangios policijos, bet su pigiais nusikaltėliais. Įvesim sažinės mokestį. Įvesim veido mokestį. Apmokestinsim barzdas ir plaukus. Senus žmones vešim į miškus pririšim prie 5 procentų Sodros medžių..
-          Visi bankų analitikų pasisakymai yra verti myžalo putos, - pravėrė akis gerai uždirbantys griaunant pilis kareivis. Basas kareivis.
-          Ei, kaip tai vešim? – pasipiktino Vištyčio ežero fagotininkas. Tiesa, girtas, bet jau blaivėsi.
-          ...vešim su rogutėm ir paliksim juos šventose Giraitėse melstis..be pensijos, bet su Sodros medžiais. Parduosim duoną ir pirksim pramogas. Matau ne visiems tai patinka. Bet ne visi ir liksim šitoje valstybėje. Tokios veiklos reikalauja mūsų priešai sarmatai. Mes sukursim valstybę, kurią ne kiekvienam durniui suprasti.
-          Dėk jam į akį..
-          Pats dėk..
-          Aš tiesa. Manęs niekas nesunaikins.
Atėjo eilė kalbėti priešmirtinį žodį kulto tarnui.
-          Ei, ar yra kas nors iš jaunimo teatro? Nėra? Aš svetimiems nekalbėsiu. Aš irgi tiesa ir jūs manęs neperkalbėsit. Mirsiu aukštai iškėlęs..
-          Vėlu, dieduk, vėlu, - šypsojosi šviesiaplaukė.
Finansų žynys krapštėsi nugarą – žadino sažinės balsą, bet balso nebuvo.
-          Jūs man pasakykit, kas išrado skaitmenis? Niekas nežinot? O aš žinau: arabai. Jie kalti, kad skaičiai biudžete nesueina. Aš nekaltas. Tai jie kalti. Pasigailėkit..aš tik samdomas..Sudie, Anykščiai...
Teisėjai išėjo ruošti nuosprendžio.
Ar sugrįš?