Paskutinę akimirką, kai gyvenimas, tas paviršių paviršius, pasidengia patirties pluta, jau žinai viską - paslaptį, galią ir šlovę, kodėl gimei, kodėl mirsi ir kaip skirtingai galėjo viskas susiklostyti. Esi išmintingas. Tačiau didžiausia tos akimirkos išmintis yra žinojimas, jog viską sužinojai per vėlai. Viską supratai tada, kai nebėra ko suprasti.