Voruta - vorų rūta

panirau lėtai besivijančion gijon ir nesuspėjau į mūšį, Karaliau, būtum gavęs barti už tai, kad žudydamas kraujo brolius ir įžeisdamas karūnuotus Žalčius, Tu pamynei garbę ir Dievus, ir..
o gal ne veltui žmonės vardą Tau davė nei šiokį nei tokį - nešiok jį - prisipažink, juk daug mindei, jeigu per amžius vadiname Minde? :)
liūdnai žvelgi? bandai aiškinti, kad taip reikėjo? tokia partija Tavo, tokia dalia, tokios kortos? gal juokiesi? kvatojies? rodai pirštais į mus?
atsakyk, Karaliūne, ar ne kraujo liūne nuplautos Tavo ir Mortos karūnos bloga lemia? koks Tu buvai? ar drąsus ir kilnus, ar bailys ir garbėtroška?
kaip Tu dabar? kur ilsiesi?* ar ramybę turi? gal tik miegi kaip ir aš - letargo** miegu. vėl miegu ir sapnuoju: žirgus ir žvangėjimą, ir archaišką ceremoniją monų pilną.. monarchus..
ir Žalčius. jie pikti ir išdidūs, jie šnypščia, jie rangosi. šliaužia, rangos, šnypščia ant Tavo galvos ir galiausiai nurimsta - pavirsta žaibo runomis Tavo karūnoje: saugos, gins ir globos.


* nesužinosim, kol neiškas, o kol kas - 1:0 - vienuolių naudai.

** let's argue, let's target