Iškeliauja pavirtusi vėjais ramybė
ąžuolais apkaišytos jos kasos, žodžiu,
tik pabelst į kamieną kartelį galėjom,
ir pavirst aitvarais, ir išskristi kartu
mes nebandėm, nes upės nuseko
liko brydės pavargusių slėnių žalių-
čia dangus apsiklodamas nuometu naktį
pakuždėjo- nurimkit nors ir būna nyku...