Ir vėl verkiu. Ir vėl tūkstantąjį kartą Pirmininkas bučiuoja geišą Čio, jam nurieda ašara. Pasirodo, nuo pat pirmo susitikimo jie vienas kitą mylėjo. Tai žinau, bet kas kartą sužinau it pirmąkart. Ir aš taip noriu mylėt. Taip pasakyti: "-Nejau nesupranti, kad kiekvienas žingsnis, kurį žengiau, buvo tam, kad priartėčiau prie Tavęs?"
Arba kaip Koni pasakė Parkinui: "-Mylėk mane. Tu turi mane mylėti" ("L.Č.M" David Herbert Lawrence)
Inkščia mano sielelė, kaip vienam kubiniam centimetre uždarytas paukštis, ir prašo to, ko duoti nieks negali.
2009-01-28 12:41
Na, už Tavo turbūt nebaisesnė, bet negauna, nes neduodu.
O vat dabar tai mįslę užminei, kas esi...
Jaučiu, kad iš artimos aplinkos, ir atsiprašau, jei įžeidžiau. Jus, ar kažką kitą. Bet, kaip bebūtų, be teisybės nieko kita neparašiau. Taigi, tikiuosi tuom ir baigsis mūsų pažintis. Nes šitam puslapyje tikiuosi sutikti nepažįstamus žmones, kurie galės būti objektyvūs ir neapeliuos į mano sąžinę. Ačiū. Viso gero.
2009-01-28 12:26
Ale, veizėk, merga, nu nors per kitų mintis, siekia vyriškos galios potencialo. Ar ne per anksti dar? Ką bepasiliksi ateičiai?
Inkščia matai jos sieliūkštė, prašo al negauna. Baisesnė matyt už kokios surukusios babos gyvenimą esi, jei nieks nenori :DDDD