Kai buvau vaikas, su savo kvartalo draugeliais mėgdavau žaisti tokį linksmą ir nekaltą,kaip man tada atrodė žaidimą-naikinti skruzdėles. Kiekvienam kieme jų būdavo pilna ir mes ,smalsūs vaikiščiai,eksperimentuodavom su skruzdėm įvairiausiais būdais:išbandėm praktiškai kiekvieną skystį namuose(įvairius valiklius,aliejų,actą),klijus,net šermukšnius. Būdavo labai smagu stebėti kaip panikuodamos skruzdės bėginėja ,nešiodamos kiaušinėlius ir mirusias seseris.
Kartais man atrodo,kad lygiai tas pats daroma su visu pasauliu. Žmonės kaip skruzdėlės ir kažkoks vaikas juokdamasis bando sutraiškyt mus,kol mes beviltiškai bėgam nuo mirties,kuri ir taip yra neišvengiama. Kartais eksperimentai pasiekia ir žiauresnį bei sudėtingesnį lygį.
Bet gana man depresuot. Pasaulyje pilna malonių dalykų.