Matydamas aplinkinius, surandančius naujus žmones, kuriais susižavi, kuriuos įsimyli, ar kurių ima nekęsti, nuo kurių ima pavargti  ir galop nutolsta; matydamas kaip keičiasi pasaulėvaizdis, kurio suvokimas adekvatus tavo pasisemtai patirčiai; jausdamas priartėjusį  kosmosą naktimis, kai vaikščioji upės pakrantėmis; suvokdamas koks laikinas, subjektyvus ir sąlygiškas yra tavo pasaulis, norom nenorom tyliai sau sukuždi: o vis dėlto ji sukasi. Draugė paprašo pakartoti, nes neišgirdo, o tu atsisuki, kukliai nusišypsai ir pakartoji: ačiū, kad esi.