Imperatorius skina
Užsilikusią rožę
Kabina ant sienos
Lyg sodininkas
Šią naktį išblyškęs
Trupina saujoj vaiko geldelę
Ką tik suskilusią
Gerai žino ką daryti
Su pažydusia moterim
Tik moteris nebežino
Kaip džiūti
***
Šikšnosparnis
Ant palangės
Siūbuoja
Akla naktigonė
Rašalu teka ruduo
Per stiklu įšalusią būtį
Naktibalda šikšnosparnis
Dažo savimi rūmų langus
Naktinis padaras
Svetimas
Jei galėtų kibtų į plaukus
Bet myli
Gervė klykia
Sniege pametė plunksną
Imperatorius įsakė
Įtempti lankus
Tūkstantis plunksnų
Leidžiasi ir nubraukia veidą
Švelniau nei mylimoji
Gal todėl
Imperatorius mosteli rankove
Stabdo
Lankus plunksnas
Sniegą
Priėjęs apgaubia gervę
Nešasi nuogą
Augins iki pavasario
Tada paleis strėlę
2007-11-14