Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Deividas Silvianas dainuoja: When I was a boy / And things moved too slow

Godžiai gurkšteli akmeninėse sienose įsigėrusio pelėsių kvapo, susidedi į krepšį savo literatūrinę, kalbinę, rašytinę armatūrą, ir kuo ilgiau užlaikydamas kvėpavimą išpėdini į kartonines gatves.

Rodos, žingsniuoji taip lėtai, kaip tik išgali šioje srovėje, neskubi grįžti. Neturiu skėčio, nors žinau, kad rizikuoju būti užkluptas visa persmelkiančio lietaus. Lietus rudenį, žinia, ypač skvarbus - ras net menkiausia plyšį tavo palte. Visgi neskubu, bandau gaudyti vaizdus, kurie neišsilieja į tirštą, ištįsusią spalvų masę, lekiant sparčiu žingsniu, bandau iš lėto mintyti juose. Ir eini lėtai, neskubi grįžti, kol, rodos, nesurasi namų. Tačiau turbūt nenuostabu, kad čia tave pasitiko pirmieji lašai. Širdis ima stuksenti vis smarkiau - baugu, kad pasipylusi liūtis neištirpdytų kartoninio miesto ir nenusineštų tavęs bei tirštos, lipnios masės, išsiliejusių spalvų ir vizijų viena, ne tavo pasirinkta, tėkme. Prisiminiau tvirtas, daug žadančias ir globojančias mokslo sienas, ir tekinas puoliau atgal, kol dar neužklupo visa smelkiantis lietus.

Visa laimė, kad pliaupti pradėjo tada, kai buvau jau visai arti. Tik tai, ką pamačiau, mane tarsi įbedė į tvinstantį gatvės grindinį: lietus pamažu, pradėdamas vėjarodžiais ir sliuogdamas stogu žemyn, tirpdė, niekais vertė šiuos didingus rūmus. Apsidairiau aplink, o ten, mano didesnei nuostabai, tebestovėjo tas pats kartoninis miestas, nepajudinamas ir įsismelkęs į Žemę skvarbiausiomis savo šaknimis. Atsisukau atgal, kur jau telkšojo gliti masė, kur dar buvo galima įžvelgti perkreiptus veidus, kurie net neįtarė, o gal dar vis neįtaria... Rodos, stauk visu savo prikimusiu balsu: o, Dievai, iš ko jūs sutvėrėt šitą niekingą, šitą kerintį kartoną!

Delnu pasisemi kažkuo dar artimos, gličios masės, įsidedi ją į kišenę ir pamažu grįžti atgal. Nors ne taip, kaip įsivaizdavau, tačiau tėkmė nusinešė bent jau dalį manęs ten, kur ne mano pasirinkta buvo. Ir imi gyventi tuo, ką turi, išsaugodamas viltį dar susigrąžinti tai, ką lietus nuplovė. Bet visa atrodo taip ištęsta, taip tolima ir lėta, jog imi klaidžioti, prarasti ramybę, blaškytis tarp sirpstančių pagundų ir tiltais vaikščiojančios etikos.

Bet ne tai naktimis neleidžia ramiai išsimiegoti, ne absurdiškas šito kartoninio miesto išplanavimas, ne, net ne suvokimas, jog esi berniukas, kuriam visa atrodo per lėta, pernelyg ištempta ir nebetikra. O žinojimas, kad dar nesi pakankamai valingas išsivaduoti iš to suvokimo, nesi pasirengęs.

When I was a boy / And I made mistakes


2007-11-25 01:44
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-12-02 23:38
SRS
SRS
~~~
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-26 01:09
Vil
Vil
sutrypti reikia lietų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-25 15:21
Phurija
too slow.
sometimes too aggresive.
on the knees.
klaupkis.
aš noriu būtų ten, kur nelyja.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą