Rodos, taip sunku atsispirti kūniškam lytėjimui: pasuki skersgatviu į kairę - popierinės krūtys, elegantiški bateliai vitrinose ir sirpstančios šešiolikmetės, svaigstančios ūseliais pasidabinusių septyniolikmečių glėbiuose; užsuki už dešiniojo kampo - kaukšinčios moterys ir perspektyvos dūmuose skęstantys katiliukai. Rodos, krisk į šį mergaitišką lytėjimą, aprengtą vyrišku kostiumu, ir popierinės krūtys bus tavo, ir vitrinos bus tavo, šešiolikmetės tavo, elegantiškas kaukšėjimas taip pat tavo. Sunku turbūt surasti kitą tokį erotišką smaugimą.
Nupėdini į viršukalvę, neva supaprastinti klaidžius šio miesto gatvių išplanavimus. Tačiau ir dangus kažkoks netikras, praskiestas butaforiškos graikų šventovės šviestuvais. Rodos, visa tave subtiliai veda kryčio link. Ir visgi kažkas netaip. Ne, jokio žalio paukščio, raudonu snapu, nusileidžiančio iš pragiedrulių, naktį, jokių nubudimų, ne. Tik žavios koketės, kurias taip mylėjai, virstančios gašliomis perspektyvių vyriškių kokotėmis, lyg žvyro akmenukai tarpudančiuose, neleidžia patogiai sukąsti žandikaulio. Ir vis tiek - užburtas ratas, visa užbaigiantis, o gal pradedantis, nežinau, tuo pačiu lytėjimu.