Čia visada rasi autentiškų žmonių, kuriuos su tavimi jungia pagarba literatūrai. Tad pagarbos. - šiuos žodžius rašiau savo, kaip administratoriaus, prisistatyme. Juo toliau einu, juo aiškiau matyti, kad Autentikos mes tikrai nestokojam, tačiau tolimesnių žodžių turbūt neužteks vien tik ironizuoti, tačiau teks juos ir atsiimti. Ir nesvarbu ar tie veikėjai mano kolegos administratoriai, ar draugai, pažįstami ar anonimiški vartotojai, tačiau išties tuščia, kai murgdomasi su tokiu logiškai nepaaiškinamu intensyvumu, jog, rodos, pagarba literatūrai plaukia, nuplaukia su visomis asmeninėmis ambicijomis ir emocijomis. Ir visa ko tai? Vargu ar būtų bent vienas atsakymas, vertas klausimo. Žaidimas savo sultyse, nieko daugiau. Lieka tik norėti, kad antrasis prisistatymo sakinys išliktų kaip tam tikras naujas puslapis šito mažo virtualaus pasaulio istorijoj.

Atsiprašau už patosą, tačiau tai natūrali pasekmė vaizdo, kurį matau nebe pirmą savaitę, mėnesį... Ir ironija bei humoras čia nepadėtų. Atvirkščiai - pasinaudodamas buko humoro žaislais tik dar labiau įsivelčiau į nepagarbą.