seniai žaidžiau stalo futbolą. tiksliau, gal seniai kada beįmušiau į savo vartus. gali, jei nori tai laikyti metafora.
ar tai labai normalu, jei man norisi rėkti kažkokį nerišlų bgarsą. greičiausiai tam, kad patvirtinčiau gyvuliškąją prigimtį.
ir aš velniškai silpna. ir tai man savotiškai patinka.
vivalia.
baubas gyvena po lova, mano skrandy, ausy ir širdy, ir gal dar šukuosenoj.
obuolio graužtukas.
2007-09-25 19:29
neturim juodos pusės.
viskas dryžuota, taškuota, languota
kaip gražiau
2007-09-25 18:20
Baubavelniai ar velniabaubiai turbūt visai smagus dalykas. Skiriamės jų turimu skaičiumi, siautimo smarkumu ir pobūdžiu :}} Daug gražiau pasakyt turint tokių padarų nei savo juodąją pusę.
O gal ji net ir visai ne juoda.
vivalia man asocijuojasi su vienos mano universiteto kultūrvadybininkės mėgstamu išsireiškimu 'vavavyva'. Įdomios manijos :}
2007-09-24 23:42
vivalia baubai...
nenustebk, kad aš čia visur tą "vivalia" kaišioju. nauja manija- man gražiai skamba.
o su tais baubais. ką žinau. man patinka.
manyje dar su baubais dar ir velniokai šokinėja. ir vis dėl to jie visi su kažkokiom aureaolėm virš galvų.
todėl tų baubavelnių ir nevaikau.
2007-09-24 23:00
Stalo futbolą žaidžiau turbūt būdama penkerių, su tėvų draugės giminaitės berniuku, kurio nei vardo, nei kitokių identifikacijos bruožų neatsimenu. Ir netgi kas laimėjo, jei apskritai kas nors laimėjo :}
Man atrodo, galimas dalykas, kad kartais kaip ir aš baubu virsti pati visu ištisumu :}