O man tokius dalykus norisi priminti koja, suspausti rankose, paslėpt po lova/pagalve/stalčiuje/spintoje ir laikyt, kad neprasprūstų, o tada
dievinti
dievinti
dievinti
Mari, jie todėl ir būna stebuklingi, kad būna tik karta, ir po pasiekiamybės, tokios mirksninės,tampa nebeprieinami.
Galima tik bandyti a-t-k-a-r-t-o-t-i kažką panašaus, bet niekada nebebus taip pat.
O kartais gal net dar...virpulingiau?...