ar ateis tokia diena, kai žiopliukai supras, kad kritika yra neįkainuojama vertybė. kad tie anglies gabaliukai brangesni už bet kokius pagyrų perlus?

didžiausias priešas tas, kuris Tave glosto ir tyliai iš pasalų pakiša peilį. užmigusios, kvailuti, Tavo juslės, snūduriuoji and debesies krašto ir nematai, kad purve plūduriuoji.

tik tas, kas drąsiai  rodo Tavo silpnybes iš tiesų Tave kviečia keistis, augti ir tobulėti. jo pikti žodžiai tėra nerimas, kad taip ir sustosi, kad ir liksi ant rausvo kičo debesėlio purvo balutėje.

„draugų“ gėlėmis žydinčioj pievoje minos lakrodžiais tiksi.
o Tavo „priešai“ piktais žvilgniais svaidosi, bet tiki ir tikisi.