Utopija I

- Apdrausk gyvybę. Juk nežinai,
kada tave išbrauks iš sarašų.
Gyvenimo.
- Negaliu.
- Apdrausk. Tik tai ramina sielą.
- Gerai, apdrausiu. Tik nesuvokiu,
kaip, jei gyvybė net neprilygsta
Štatų auksui, paslėptam Kanados miškuose..?

Taip kalbėdavau pernakt..
prieš veidrodį