Utopija I

- Apdrausk gyvybę. Juk nežinai,
kada tave išbrauks iš sarašų.
Gyvenimo.
- Negaliu.
- Apdrausk. Tik tai ramina sielą.
- Gerai, apdrausiu. Tik nesuvokiu,
kaip, jei gyvybė net neprilygsta
Štatų auksui, paslėptam Kanados miškuose..?

Taip kalbėdavau pernakt..
prieš veidrodį

Ar man tinka veizolai ? ;]

bet tai kai prikimšau :]

prikepiau prie kedės, o taip šalta
ir taip noriu valgyt..

manau, kad kai pavalgysiu ir šilta paliks, 
tik bėda - nežinau, kaip nuo kėdės atkept :>

amen

jei neužmigsiu, dar gal ir parašysiu ką :>

chemija nužudė

gaidžiai pažadino gerkles -
laikas erzinti vokus..

girdžiu atidunda bebrų tuntas,
gal koks šimtas, gal daugiau..

įdėjau įdėjau, be be be :P

kaip greit keičiasi nusistatymai..
vajėjau..

šiandien pirmą kart pamačiau tokią galybę savo plaukų ant peniuaro ;/
negera begėdė kirpėja..
"oi, atsiprašau, sumaišiau mašinėlės antgalius.."
zaraza kažkokia.. nemyliu. nėkiek!
kitakart sumaišysiu ir aš.. ką nors..

tirli-pam-pam tra-lia-lia, prisiekiu savo makaule..
-
tu neliūdėk tau šiandien šventė, ateis pasveikinti draugai..
-
keturiasdešimt kaštonų žalių ėjo, nuėjo neaiškiu keliu..
-
tu būk višta, kuri šalia, kurią galiu kasyti,
kas dien vis labiau, nes be namų negerai
-
ir taip toliau.. ech..

parazitas, myžnius, nenuovoka, bailys
kiaulė, besarmatis, durnius, bezdukas
atsilupėlis, iškamša, šiknos gilys
apsišikęs lig alkūnių, girtuoklis diedukas

Jeronimai,
įsikąsk į nugarą ir tekinom miškan su briedžiais arijų dainuot!