Noriu niekur nevažiuot.
Tiesiog sėdėt. Dar geriau - gulėt.

Noriu arbatos. Kokios nors naujos.
Nusibodo tas pats per tą patį.

Mano skrandis kažko nori.
Bet ko - ne man čia šifruoti skrandžio žinutes.

Noriu miegot. Jeigu turėčiau galimybę bent dviems valandoms, tuoj pat tuo pasinaudočiau.
Bet deja.

Noriu vasaros. Kad galėčiau kur nors basomis bėgioti po pievą ar mišką (tik ne ant kankorėžiu - būtų per žiauru) ir žaisti gaudynių. Arba slėpynių.
Bet dabar ne vasara.

Noriu stovyklų. Ne vienos dienos - visos savaitės.
Bet dabar šalta, be to dabar savaitinių stovyklų nebūna.

Noriu į vsc (vilniaus skautų centrą).
Bet turiu susitikimą, kurį jau ilgai planavau.

Noriu padaryti kam nors gerą darbą.
Tik kad aplink mane šiuo metu nėra nieko. Gal padaryti gerą darbą telefonui?..

Norui rafaelo.
Bet brangu.

Noriu laukan.
Bet šalta.

Noriu, kad snigtų. Tada laukdama stotelėje vėluojančio autobuso stovėčiau užvertus galvą į dangų ir klausyčiausi muzikos. Lėtos ir raminančios. Nekreipčiau dėmesio į mane žiūrinčius žmones. Man niekas neegzistuotų. Tik sniegas, krentantis iš dangaus, iš niekur...
Bet sniego niekas net nežada.

Pažadėkit man sniego. Prašau.