kartais naktimis sapnuoju visus tuos mano nužudytus gličius ašarojančius (s)eiliukus, tiesiančius kaulėtas išdžiūvusias letenėles iš permatomų apiplyšusių naktinių, o jų murzinuose išblyškusiuose snukučiuose, jų tuščiose akiduobėse vienas vienintelis klausimas šviečia – „Už ką?“

waha ha :) beširdė klimb.

p.s. viskas per tą vargos konkursą.