2007.08.14

III    Kartais norisi parašyti laišką nebūčiai... nors ir žinau, kad jis liks neperskaitytas vis tiek noriu parašyti...    Sunku, kai negaliu išsilieti, kai negaliu išreikšti užplūdusių jausmų tam, kurį myliu... Kartais tiesiog susikaupia daug dalykų į vieną vietą...Kartais jautiesi nepatenkintas gyvenimu ir matai, kaip kitam esi tarsi našta... tada pasakai ko nenori... tiesiog emocijos paima viršų... sunku atsiprašyti, sunku ir atleisti... Kaip dažnai dėl visko kaltinam kitus... kaip dažnai sakom – „O Dieve, kodėl man patys blogiausi dalykai...“ Bet ar kada pagalvojom, jog reikėtų giliau pažvelgti ir kartais kaltinti tik save vieną dėl iškilusių problemų... gal nekaltinti, bet susitaikyti su jomis... Jei kažką galima - pataisyti tuojau pat, o kas nepataisoma pamiršti...Tiesiog iškelti galvą ir toliau žygiuoti gyvenimo keliu...Per mažai laiko turime šioje žemėje ,kad nuolat gailėtumėmės savo klaidų...reikia ateityje pasistengti jų nebekartoti... Kartais atrodo tokie banalūs žodžiai : „Mokėkime džiaugtis šia diena...“ Bet gerai pagalvojus jei mes mokėtume tai daryti pasaulis - tikrai sužibėtų kitomis spalvomis...Jei mes pasitelktume visas jėgas, gal rastume savo žvaigždę daug greičiau nei manom... Tiesiog noras, tikėjimas, viltis turi būti stipresni už praeities šešėlius ar vakarykštes nesėkmes...    Keista... bet rašau tokius dalykus, kuriais pati dar tik pradedu tikėti... Na, bet gal čia ir yra toji pažinimo pradžia... gero gyvenimo... tobulų jausmų... saviraiškos bei savirealizacijos pradžia...    Ką norėčiau pakeisti? NIEKO... Visiškai nieko... Tegu viskas būna kaip yra... skausmas užgrūdina... meilė nudžiugina... laimė glosto širdį... taip viskas ir turi būti... tiesiog taip, kaip yra... galiu tik pasimokinti... ir nesvarbu, kad kai gyvenimo galas bus jau netoli aš nieko neturėsiu... aš turėsiu savo gyvenimo knygą... o ar ji yra įdomi aš pasakysiu kai man bus kažkur 85 metai... Aš esu laiminga, kad turiu garbę būti šio nuostabaus pasaulio svečiu... kiek čia viešėsiu visiškai nesvarbu... džiaugiuosi, kad pažinau meilę, džiaugsmą, aistrą, atsidavimą, pasitikėjimą, laukimą, skausmą, neviltį, sėkmę ir nesėkmę... sutikau daug žmonių ir dar daug sutiksiu... pažinau jų gyvenimus, pasimokiau iš jų gero ir blogo... daug davė šis gyvenimas ir tikiu, kad dar labai daug duos...

Myliu gyvenimą ir džiaugsiuosi juo tol, kol galėsiu...