Nezinau,gal dabar toks metas,kai pasirodo tikrieji veidai?Nezinau,kas atsitiko...Keista prarandu sau artimus zmones,nors ir ne ruduo...Kaip lapai,vienas po kito,kitas po vieno...Kaip tai paaiskinti?Zinau,kad pasaulyje esu viena ir gyvenimas yra vienisa butybe,bet negi taip ir bus?Vienas po kito...kitas po vieno?..Kam tada isvis reikalinga visa tai?Ne man ne depresija,net neliudna istikruju,tik keista...Kodel po tam tikro laiko tarpo ismetu zmones is savo gyvenimo ir del to nesijauciu nei laiminga,nei nusiminus?Kas as tokia po velniu?KAd renkuosi sau artimus zmogeliukus,kaip zaislus,kuriu galima atsisakyti,kai nusibosta zaisti?Nezinau...Bet taves sesute man tikrai gaila,bet ka padarysi,dabar man liko tik 2,o isvaziuodama turejau 5...Vienas po kito,kitas po vieno...O tuoj pavasaris