Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Astrid Lindgren

Apie:

Astrida Ana Emilija Erikson (Astrid Anna Emilia Ericsson) gimė 1907 m. lapkričio 14 dieną, Neso fermoje, netoli Vimerbiu miestelio, Smolande (Švedija). Ji buvo antras vaikas Samuelio Augusto Ericssono ir jo žmonos Hannos (mergautine pavarde Jonsson) šeimoje – 1906 m. gimė Gunaras, su kuriuo Astrida buvo ypač artima – jie augo beveik kaip dvyniai. 1911 m. gimė Stina, 1915 m. – Ingegerda. Astridos tėvai buvo ūkininkai, nors mama prieš ištekėdama turėjo planų studijuoti ir tapti mokytoja.

Astrida augo apsupta suaugusiųjų globos ir meilės. Be kita ko, vaikai turėjo nevaržomą žaidimų laisvę. Vėliau daug savo vaikystės žaidimų, kaip ir tėčio pasakojimus, Astrida sudėjo į savo knygas.

1914 m. rugpjūčio 7 dieną Astrida pradėjo lankyti Vimerbiu pradinę mokyklą.

1923 m. Astrida gerai išlaikė baigiamuosius egzaminus, jos mėgstamiausias dalykas buvo švedų kalba.

Astrida nemėgo vakarais sėdėti namuose kaip mandagios ir gerai išauklėtos kitos ūkininkų dukros. Miestelyje ji turėjo daug draugų. Astrida mėgo šokti – pagal liaudies muziką bei džiazą ir taip ilgainiui tapo „tikru džiazo paukščiuku“, kaip pati sakydavo. Ji buvo viena pirmųjų Vimerbiu trumpai nusikirpusi plaukus.

1924 m. Astrida įsidarbino Vimerbiu laikraštyje – dirbo korektore. Ji taip pat rašė skelbimus, pranešimus ir smulkius straipsnius apie vietinius renginius.

1926 m. Astrida išvažiavo į Stokholmą ir pradėjo studijuoti stenografiją.

Gruodžio 4 dieną gimė jos sūnus Larsas. Astrida nenorėjo tekėti už sūnaus tėvo. Taip pat ji negalėjo pasirūpinti sūnumi, nes jai reikėjo studijuoti, todėl jis kurį laiką jis augo danų šeimoje Kopenhagoje. Astrida keliaudavo į Daniją aplankyti Lasės taip dažnai, kaip tik galėdavo, laukdama stabilesnės situacijos, kada galės pasiimti jį atgal.

1928 m. Astrida įsidarbino KAK kontoroje. Šios kontoros vadovas buvo Sturė Lindgrenas.

1930 m. Lasę globojanti moteris susirgo ir Astrida nuvyko į Kopenhagą parsivežti sūnaus namo. Iš pradžių jį prižiūrėdavo Astridos kambario draugė. Gegužę Astrida pasiėmė atostogų ir su Lase nuvyko į Nesą. Larsas čia praleido keletą metų, kol Astrida tęsė savo darbą KAK kontoroje.

1931 m. pavasarį Astrida Ericsson ištekėjo už Sturės Lindgreno. Jie persikraustė į dviejų miegamųjų butą Vulkano gatvėje ir Astrida tapo namų šeimininke. Ji pasiėmė Lasę pas save ir mėgavosi motinyste.

1933 m. Astridos brolis Gunaras rekomendavo savo seserį redaktoriui Danbergui. Keletą metų Astrida publikavo kelias kalėdines istorijas „Landsbygdens“ ir „Stokholms – Tidningen“ laikraščiuose.

1934 m. gegužės 21 dieną gimė Astridos dukra Karina.

Astrida papildomai uždarbiaudavo kaip stenografistė pas kriminologijos profesorių Harrį Södermaną. Ji sudarinėjo kompendiumą apie kriminalistikos techniką.

1940m. Astrida dirbo Slaptosios Tarnybos departamente, kuriame buvo cenzūruojami laiškai (dėl to jis buvo vadinamas cenzorių biuru). Čia ji skaitydavo šauktinių laiškus. 

1941 m. šeima persikraustė į butą su vaizdu į Vazos parką. Šiame bute Astrida pragyveno iki pat savo mirties. Vasaras šeima leisdavo Furusunde kartu su Sturės tėvais.

Vieną žiemą Karina susirgo plaučių uždegimu. Sirgdama ir gulėdama lovoje ji paprašė Astridos papasakoti apie Pepę Ilgakojinę. Ir Astrida pradėjo pasakoti vieną beprotišką istoriją apie mergaitę su raudonomis kasytėmis ir strazdanomis, gyvenančią vieną dideliame name ir turinčią arklį bei beždžionėlę...

1944 m. Astrida žiemą Vazos parke paslydo ir pargriuvusi susilaužė koją. Todėl visą savaitę negalėjo keltis iš lovos. Ji nusprendė užrašyti visas tas istorijas apie Pepę Ilgakojinę, kurias pasakojo Karinai ir jos draugams. Tai turėjo būti dovana dešimtojo Karinos gimtadienio proga. Rankraščio kopiją ji nusiuntė „Bonniers“ leidyklai“, tačiau ši atsisakė spausdinti.

Rugsėjį Astrida užėmė antrą vietą neseniai įsteigtos leidyklos „Rabén & Sjörgen“ paskelbtame knygų mergaitėms konkurse su romanu „Britai Mari atlėgsta širdis“.

Paskatinta tokio pripažinimo Astrida pradėjo peržiūrėti Pepės rankraštį. 1945 m. „Rabén & Sjörgen“ leidykla surengė kitą konkursą, šį kartą reikėjo parašyti knygą, skirtą 6 – 10 metų amžiaus vaikams. Astrida Lindgren nusiuntė savo pataisytą „Pepę Ilgakojinę“ ir laimėjo konkursą. 

Pepė Ilgakojinė sulaukė nepaprastai palankių atsiliepimų. Kritikai ją gyrė ir skaitytojai buvo patenkinti. Visas knygos tiražas buvo išgraibstytas ir pakartotinai išleistas vėl ir vėl. 

Tais pačiais metais išleista knyga mergaitėms „Kerstin ir aš“.

1946 m. išleista pirma knyga apie Kalį Bliumkvistą – „Didysis seklys Bliumkvistas“.

1947 m. Astrida Lindgren pradėjo dirbti vaikų literatūros redaktore „Rabén & Sjörgen“ leidykloje. Ji dirbdavo popietėmis, taigi rytais turėjo laiko rašyti.

Tais metais išleista dar viena Astridos knyga „Mes, Padaužų kaimo vaikai“. Astrida buvo nusiuntusi šios knygos rankraštį į leidyklos skelbtą konkursą 1945 m. (kartu su „Pepe Ilgakojine“). Nors ši kūrinys ir nelaimėjo jokio prizo, jį nuspręsta išleisti.

1948 m. Astrida pirmą kartą aplankė Ameriką. Kurį laiką ji rašė straipsnius moterų žurnalui „Damernas Värld“. Astridą smarkiai paveikė plačiai paplitusi rasinė diskriminacija, todėl jos straipsniuose, nepaisant lengvo jų turinio, atsispindėjo šita problema.

1949 m. išleista knyga „Nykštukas Nilsas Karlsonas“.

Tais pačiais metais leidykla „Verlag Friedrich Oetinger“ pirmą kartą išleido „Pepę Ilgakojinę“ Vokietijoje.

1950 m. Astrida gavo Nilso Holgerssono apdovanojimą už „Nykštuką Nilsą Karlsoną“.

Tais pačiais metais išspausdintos jos knygos „Kaisa Kavat“ ir „Kati Amerikoje“. Vėliau išleistas rinkinys straipsnių, kuriuos Astrida parašė prieš dvejus metus keliaudama po Ameriką.

1954 m. išleidžiama „Mijo, mano Mijo“.

1955 m. buvo išleista pirmoji knyga apie Karlsoną „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Tuometinėje SSRS šią knygą 115 000 tiražu išleido 60 skirtingų leidyklų.

1956 m. išleistas „Rasmusas klajūnas“

1958 m. Astrida Lindgren apdovanota Hanso Kristiano Anderseno medaliu – prestižiškiausia vaikų literatūros premija.

1959 m. išleisti „Papieviai“.

1960 m. išleista „Madikė“

1963 m. išspausdinta pirma knyga apie Emilį – „Emilis iš Lionebergos“.

Tais pačiais metais Astrida (pirmoji iš vaikų rašytojų) buvo išrinkta į Samfundet de nio. 

1964 m. išleista „Mes Varnų saloje“. Pagal šią knygą pastatytas TV serialas.

1969 m., mirus Astridos tėčiui (jos mama mirė 1961 m. ), Astrida surinko savo užrašytus tėčio pasakojimus ir senus meilės laiškus, kurie iki tol buvo saugomi Nese. Ji pradėjo rašyti istoriją apie savo tėvus. „Samuelis Augustas iš Sevedstorpo ir Hana iš Hulto“ iš pradžių išspausdinta „Vi“, po šešerių metų 1975 – aisiais, – kaip knyga.

1970 m. Astrida išėjo iš „Rabén & Sjörgen“ leidyklos.

Tais pačiais metais Astrida kartu su Tuve Jansson buvo apdovanota „Expressen's“ prizu vaikų literatūroje, Heffaklumpen.

1971 m. Astrida apdovanota Švedijos akademijos aukso medaliu.

1973 m. pasirodė „Broliai liūtaširdžiai“. Ši knyga susilaukė daug kritikos, dėl to, kaip vaizduojama mirtis. Tačiau vaikai knygą priėmė palankiai..

1975 m. Astrida Lindgren apdovanota garbinga „Litteris et Artibus“ premija, kurią teikia pats karalius.

1976 m. Astrida pirmą kartą įtraukiama į visuomenės debatus apie modernios visuomenės problemas. 

Astridos Lindgren knygos, filmai, televizijos serialai aštuntajame dešimtmetyje tapo svarbia Švedijos eksporto preke, atnešę nemažai pelno jų kūrėjai. Bet Astridos nedomino nei pinigai, nei investicijos, per keletą metų ji paaukojo nemažas pinigų sumas BRIS ir kitoms panašioms organizacijoms, taip pat individualiems asmenims.

Astrida niekada nesiskundė mokesčiais, priešingai nei kiti daug uždirbantys. Bet 1976 m. buvo įvestas naujas mokestis, pakeitęs mokesčių mokėjimo tvarką smulkiesiems verslininkams (jiems taip pat priklausė ir menininkai bei rašytojai) – jie dabar turėjo mokesčiams atiduoti daugiau nei realiai uždirbo.

Astrida parašė istoriją apie Pomperiposą iš Monismanijos. Pomperiposa sukėlė fiskalinį politinį konfliktą, sulaukusį atgarsio visuomenėje. Astrida pradėjo karą su finansų ministru Gunaru Strängu.

Pasaka „Pomperiposa iš Monismanijos“ tapo svarbiausia naujiena, sukrėtusi visą Švediją ir jos socialdemokratų vyriausybę. Vyriausybė pasiruošė duoti atkirtį iš karto –į Astridą pašaipiai kreipėsi finansų ministras – kas buvo didelė klaida. Tik vėliau buvo pripažinta, kad Astrida Lindgren atkreipė dėmesį į problemą, kuri privalėjo būti išspręsta. Bet pasitikėjimas socialdemokratais buvo prarastas. Astrida Lindgren ir jos pasipriešinimas vyriausybei sulaukė didelio visuomenės palaikymo. Galiausiai ministras pirmininkas Olofas Palmė, pažadėjo, kad įstatymas bus pakeistas.

1978 m. Astrida Lindgren gavo prestižinį „Vokietijos knygų leidėjų taikos prizo“ apdovanojimą. Komisijos sprendimą, be kita ko nulėmė tai, kad „Astrida yra pavyzdys, nes savo knygomis vaikams visame pasaulyje dalija neįkainojamą fantazijos dovaną ir stebina juos (komisiją) nepaprastu pasitikėjimu savimi“.

Besiruošdama atsiimti šį apdovanojimą Astrida parašė padėkos kalbą, pavadintą „Smurtui ne!“, apie tai, kuo susijęs vaikų auklėjimas su smurtu pasaulyje. Organizatoriai, perskaitę šią kalbą, paprašė neskaityti jos per ceremoniją. Astrida tuomet pareiškė, kad tokiu atveju ji iš viso nedalyvaus ceremonijoje. Organizatoriams po tokio grasinimo neliko nieko kita, kaip tik leisti Astridai skaityti tą kalbą per apdovanojimų teikimą.

Po metų, kai Astrida viešai perskaitė savo kalbą „Smurtui ne!“, Švedija išleido įstatymą, draudžiantį fizines bausmes ir tėvų smurtą prieš vaikus. Šis įstatymas buvo ruošiamas ilgus metus dar prieš Vokietijos įvykius. Bet Astridos Lindgren kalba per prizų teikimo ceremoniją Frankfurte neabejotinai padarė įspūdį.

1981 m. išspausdinta „Ronja, plėšiko duktė“.

1985 m. Astrida lankėsi didelėse fermose. Į „DN“ laikraštį ji parašė straipsnį „Karvėms ir ganykloms reikia vienoms kitų“. Šis straipsnis tapo 3 metų ilgumo kampanijos „Expresen“ laikraštyje pradžia, kur Astrida kartu su veterinare, žemės ūkio universiteto profesore Kristina Forslund, išspausdino seriją straipsnių, pasisakančių už gyvūnų gerovę.

1987 m. lapkričio 14 dieną Astridos 80 – ojo jubiliejaus proga buvo surengta pompastiška ceremonija Göta Lejon teatre Stokholme. Tarp sveikintojų buvo ir Ministras pirmininkas Ingvaras Carlssonas. Jo dovana Astridai buvo Gyvūnų teisių apsaugos įstatymas – „Lindgren įstatymas“. Tarptautinis susidomėjimas „Lindgren įstatymu“ buvo milžiniškas. Tačiau vėliau, kai tapo aiškus visas jo turinys, Astrida šį įstatymą pavadino „silpnu“ – jame nebuvo aptarti svarbiausi dalykai, dėl kurių kovojo Astrida.

Bet Astridos Lindgren ir Kristinos Forslund jungtinė trejų metų kampanija, pasisakanti už tinkamesnes sąlygas didelėse fermose laikomiems gyvūnams, nenuėjo veltui – ji padarė tikrą perversmą viešajai nuomonei – daugeliui vartotojų pagaliau atsivėrė akys. Žemės ūkis pradėjo svarstyti etinius dalykus, o vartotojai – reikalauti informacijos, kaip jų maistas gaminamas. Ateityje gyvulių laikymas ir mėsos pramonė gali tapti ne vien ekonomikos ar racionalios vadybos klausimu. Šiame sektoriuje neišvengiamai pradeda rastis etikos ir kokybės problemų. Galutinis rezultatas įrodė , kad visuomenė neabejinga gyvūnų teisėms

Kampanija už gyvūnų teises yra įamžinta Astridos Lindgren ir Kristinos Forslund knygoje „Mano karvė nori linksmai gyventi“.

Astrida Lindgren atsiėmė 12 – ojo Illis kvorumo apdovanojimą už „maištingos rašytojos darbo pasaulį, kuris nuostabiai prikėlė vaikų ir jaunimo literatūrą.“

Tais pačiais metais (1987m.) Astrida Maskvoje apdovanota L.Tolstojaus medaliu.

1994 m. Astrida Lindgren apdovanota „Teisingo gyvenimo“ prizu (šis apdovanojimas laikomas alternatyvia Nobelio premija) už jos visą gyvenimą trunkančią kovą dėl vaikų ir gyvūnų teisių.

1996 m. Rusijos Mokslo akademija pasiteiravo, ar gali naujai atrastą asteroidą Nr. 3204 pavadinti Astridos Lindgren vardu.

1997 m. Astrida buvo išrinkta „Metų Švedijos žmogumi“.

2002 m. sausio 28 dieną, būdama 94 metų amžiaus savo namuose Stokholme Astrida atsisveikino su šiuo pasauliu.

Astridos Lindgren  knygos išverstos į 76 kalbas, užsienyje jos knygos išleistos 3 000 skirtingų leidimų, iš viso parduota 80 milijonų knygų!

Vien Vokietijoje parduota 20 milijonų knygų, iš kurių – 5 milijonai „Pepės Ilgakojinės“ egzempliorių. Šioje šalyje išspausdinta viskas, ką tik Astrida kada nors yra parašiusi. Astrida garsi yra ir Slovėnijoje. Čia vyksta kasmetinis Pepės Ilgakojinės festivalis, per kurį kiekvienas apsirengia taip, kaip Pepė.

Populiariausias Astridos Lingren sukurtas personažas – Pepė Ilgakojinė (knyga išversta į 51 kalbą). 

Iš viso Astrida Lindgren parašė daugiau kaip 70 vaikiškų knygų, scenarijų ir pjesių. Pagal jos kūrinius sukurtas 41 filmas ar televizijos serialas, statomi spektakliai. Apie ją parašyta 15 biografijų knygų.

Per visą savo gyvenimą ji buvo apdovanota 59 įvairiais apdovanojimais. Garbės daktaro laipsnį jai suteikė Lilčiopingo (1973 ir 2002), Leičesterio (1978), Varšuvos (1989) universitetai. 

1996 metų birželio 8 dieną Stokholmo centre atidarytas Junibacken muziejus. Nors Astrida Lindgren bendradarbiavo įkuriant šį muziejų, tačiau čia galima išvysti ne tik jos sukurtus personažus. Junibacken muziejuje nėra dviejų vienodų dienų. Čia nuolat yra kažkas naujo.. Dėl kasdien besikeičiančių vaidinimų Junibacken yra vienas pagrindinių Švedijos vaikų teatrų, pagal lankytojų skaičių Junibacken yra 5 – as labiausiai lankomas Stokholmo objektas.

Nuo 2003 metų teikiama Astridos Lindgren premija. Šį tarptautinį vaikų literatūros apdovanojimą, skirtą švedų rašytojai Astridai Lindgren (1907 – 2002) atminti, įsteigė Švedijos vyriausybė. 5 mln. Švedijos kronų (maždaug 580 000 JAV dolerių) apdovanojimas yra didžiausia vaikų ir jaunimo literatūros premija pasaulyje. Šiuo prizu siekiama remti vaikų teises pasauliniu lygiu, sekant Astridos humanistiniais įsitikinimais. Šia premija kasmet apdovanojami rašytojai, iliustracijų dailininkai, skaitymą propaguojančios organizacijos ir kultūros darbuotojai, kurių kūryba ar veikla atitinka Astrid Lindgren dvasią. Premijos tikslas – skatinti susidomėjimą vaikų ir jaunimo literatūra pasaulyje bei pasauliniu mastu įtvirtinti vaikų teisę į kultūrą.



Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

    * „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“: apysaka/ iš rusų k. vertė R. Butkutė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Valstybinė grožinės literatūros leidykla“, 1958 m. – 129 psl.
    * „Baltosios Rožės riteris“: apysaka/ iš rusų k. vert. P. Juodelis, iliustravo A. Čaikovska, Vilnius: „Valstybinė grožinės literatūros leidykla“, 1959 m. – 151 psl.
    * „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“: apysaka/ iš rusų k. vertė I. Olšauskaitė, iliustravo A. Vasinas, Vilnius: „Valstybinė grožinės literatūros leidyklas“, 1961 m. – 299 psl.
    * „Rasmusas klajūnas“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo G. Fitingofas, Vilnius: „Vaga“,1965 m. – 155 psl.
    * „Nykštukas Nilsas“: pasakos/ iš lenkų k. vertė A. Liobytė, iliustravo H. Čaikovska, Vilnius: „Vaga“, 1969 m. – 79 psl.
    * „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“: apysaka/ iš rusų k. vertė R. Z. Saukienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Vaga“, 1974 m., – 326 psl.
    * „Broliai liūtaširdžiai“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Valstybinė grožinės literatūros leidykla“, 1979 m. – 166 psl.
    * „Ronja, plėšiko duktė“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Vaga“, 1985 m., 1986 m. – 168 psl.
    * „Mes Varnų saloje“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Vyturys“, 1987 m. – 208 psl.
    * „Pepė Ilgakojinė“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I. Vang Nyman, Vilnius: „Vyturys“, 1991 m. – 176 psl.
    * „Rasmusas klajūnas“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo E. Palmquistas, Vilnius: „Victoria“, 1992 m. – 159 psl.
    * „Emilis iš Lionebergos“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo B. Bergas, Vilnius: „Lietus“,1993 m., 1997m. – 254 psl.
    * „Mijo, mano Mijo“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Lietus“, 1994 m. – 160 psl.
    * „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“: apysaka/. vertė R. Z. Saukienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Valstybinis leidybos centras“, 1995 m. – 327 psl.
    * „Ronja, plėšiko duktė“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius : „Alma Littera“, 1996 m., 1998 m., 1999 m., 2003 m. – 221 psl.
    * „Didysis seklys Bliumkvistas“ apysaka/ iš švedų k. vertė E. Bloznelienė, Vilnius: „Homo Faber“, 1996 m. – 117 psl.
    * „Padaužų kaimo vaikai“ apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Lietus“, 1996 m., 2001 m. – 222 psl.
    * „Mūsų visų Madikė“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Alma Littera“, 1997 m., 2002 m., 2006 m. – 351 psl.
    * „Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Bloznelienė, Vilnius: „Homo Faber“, 1997 m. – 147 psl.
    * „Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas“ : apysaka/ iš švedų k. vertė E. Bloznelienė, Vilnius: „Homo Faber“, 1997 m. – 143 psl.
    * „Broliai liūtaširdžiai“: apysaka/ iš švedų k. vertė E.Stravinskienė, iliustravo B. Zokaitytė, Vilnius: „Margi raštai“, 1997 m. – 182 psl.
    * „Pepė Ilgakojinė“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I Vang Nyman , Vilnius: „Margi raštai“, 1997 m. – 243 psl.
    * „Meilės aukų gelbėtojai“: apysaka/ iš švedų k. vertė L. Bareišienė, Vilnius: „Homo Faber“, 1998 m. – 165 psl.
    * „Mes Varnų saloje“: apysaka/ iš švedų k. vertė E.Stravinskienė, iliustravo G. Jocius, Vilnius: „Alma Littera“, 1997 m., 1998 m., 2003 m. – 317 psl.
    * „Nykštukas Nilsas Karlsonas“: pasakos/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Lietus“, 1999 m. – 94 psl.
    * „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“: apysaka/ iš švedų k. vertė R. Z. Saukienė, iliustravo I. Wikland, 1999 m., 2000 m. – 468 (466) psl.
    * „Lota iš Pramuštgalvių gatvės“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Bučienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Lietus“, 2000 m. – 144 psl.
    * „Rasmusas klajūnas“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo E. Palmquist, Vilnius: „Alma Littera“, 2000 m., 2004 m. – 207 psl.
    * „Papieviai“: pasakos/ iš švedų k. vertė E. Bloznelienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Alma Littera“, 2000 m., 2006 m. – 112 psl.
    * „Samuelis Augustas iš Sevedstorpo ir Hana iš Hulto“: esė ir prisiminimai/ iš švedų k. vertė A. Braškytė, Kaunas: „Šviesa“, 2002 m. – 94 psl.
    * „Broliai liūtaširdžiai“: apysaka/ iš švedų k. vertė E.Stravinskienė, iliustravo I.Wikland, Vilnius: „Margi raštai“, 2002 m. – 200 psl.
    * „Emilis iš Lionebergos“: apysaka/ iš švedų k. vertė E.Stravinskienė, iliustravo B. Bergas, Vilnius: „Garnelis“, 2004 m. – 352 psl.
    * „Pepė eina į mokyklą“: paveikslėlių knygelė/ iš švedų k. vertė E.Stravinskienė, Vilnius: „Šviesa“, 2005 m. – 8 psl.
    * „Mijo, mano Mijo“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Garnelis“, 2005 m. – 176 psl.
    * „Padaužų kaimo vaikai“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo I. Vang Nyman, Vilnius: „Garnelis“, 2005 m. – 304 psl.
    * „Lota iš Pramuštgalvių gatvės“: apysaka/ iš švedų k. vertė L. Bareišienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Garnelis“, 2006 m. – 132 psl.
    * „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“: apysaka/ iš švedų k. vertė I. Olšauskaitė ir P. Juodelis, iliustravo E. Laurell ir K. Thorvall, Vilnius: „Garnelis“, 2006 m. – 432 psl.
    * „Pepė Ilgakojinė“: apysaka/ iš švedų k. vertė E.Stravinskienė, iliustravo I. Vang Nyman, Vilnius: „Garnelis“, 2007 m. – 296 psl.
    * „Broliai liūtaširdžiai“: apysaka/ iš švedų k. vertė E.Stravinskienė, iliustravo I.Wikland, Vilnius: „Garnelis“, 2007 m. – 206 psl.
    *„Kerstina ir aš“: apysaka/ iš švedų k. vertė L. Bareišienė,  Vilnius: „Garnelis“, 2008 m. – 192 psl.



Gimė: 1907-11-14
Mirė: 2002-01-28
 


Įvykiai



Knygos

 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-03 14:29
Tiffany neskaitant šuns
Ak, kodėl aš taip ir neparašiau jai, kad ją myliu?...
Rašau dabar... Labai myliu tave, Astrida ir tavo knygas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-28 23:20
časm
Nuostabi rašytoja. ,,Mes varnų saloje", Pepė, Karlsonas, Madikė...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-13 20:27
Džinė_
Tikrai labai įdomios knygos. Apie Astridą Lindgren (tikiuosi teisingai parašiau pavardę) skaičiau vienos autorės knygoje ,,Svečiuose pas Astridą''. Pati nuostabiausia knyga apie ją. Paskaitykite. Tai pat siūlau perskaityti ,,Pepę Ilgakojinę'',tačiau manau,kad jau ją visi perskaitė ir turi labai gerų atsiliepimų. ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-14 20:26
Arvena
Su gimtadieniu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-27 16:32
Assassin
Na visios jos knygos liuksiškos
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-18 19:05
SUPER JOS KNYGA MAZYLIS IR KARLOSONAS KURIS GYVENO ANT STOGO
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-07 16:06
rugile2007
labai įdomi knyga broliai liūtaširdžiai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-28 22:11
Piggy
Kad tik daugiau būtų autorių, kurie mokėtų atskraidint Karlsoną į mūsų širdis. (iš manosios jis nebeišskris ;])
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-20 20:14
_Inakriukėaaa_
Šis žmogus yra sūkuręs daugybe įdomių,gražių pasakųšita žmogu asmeniškai labai gerbiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-14 19:42
Loke1
Ji nepaprasta moteris.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-08-05 23:50
diverse_
nuostabi :) žmogus, sugebėjęs į savo knygas sudėti vaikystės džiaugsmus ir liūdesėlius. gerbiu ją už tai ir myliu. nepakartojama :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-14 08:39
ixat
Oi oi oi, šaunuoliausia iš visų ta Astrida Lindgren. Mylimiausia mano...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-18 14:03
glomerulonefritija
Kaip aš ją dievinau vaikystėje...:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-06 19:25
labas aš Jorūnė
mano pati megstamiausia rasytoja vaikysteje... ash ja tajp myliu... ji wisa mano wajkyste praskrajdino:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-29 13:34
Laissve
atsimenu kai trečioje ar tai ketvirtoje klaseje mokytoja mums pranesė apie jos mirtį ...kaikurios klasiokes verke ....
veliau pagerbėme ja tylos minute
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-14 20:15
Fuko India
oi, miela senučiukė.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-14 18:46
silmariena
:-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-10-15 19:50
Geida M
myliu myliu myliu,Sauni rasytoja,tiesiog super gera :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-10-05 16:52
Arvena
Mylimiausia rašytoja :) O "Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas" (ir kitos knygos apie Kalį ir ne tik apie jį) -  nereali knyga! Skaičiau daugybę kartų, bet neatsibosta :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-24 12:01
Prozerpina
"Nykštukas Nilsas" - mano mylimiausios vaikystės pasakos. na, bet tačiau aišku žinoma be abejonės ir kitos knygos nuostabios. labai myliu Astridą Lindgren.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
1 2
[iš viso: 34]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą