į viską regėtą ir jaustą
išdūsta pakampėmis žiurkės
ir viešpaties žiaunomis žaidžia
vaikai

parodyk kur skauda.

vienatvė sklinda laidais
plinta skersgatvių plytomis
kvėpuoja iš knygų
bibliotekų archyvuose daužos
šiepia dantis kada skutatės

parodyk kur skauda.

skerdyklą ir paštą
sudeginom pernai
dar liko mokyklos
bažnyčia ir dievas
kapojantis senėm pirštus
bet tvarstantis kojas

parodyk kur skauda.

cypia lovos ir moterys
kada sienomis atgula žaizdos
suserga laikas
ir skaičiai ištirpsta

parodyk kur skauda–
papūsiu


(Vytautas S.)