6

Nuo kelio pusės atsklinda merginos juokas.
Ją pralinksmino kažkieno man nematomo žodžiai.
Regis, jį kadaise girdėjau.
Tačiau, jei kas paklaustų, ką man sako merginos juokas,
Atsklidęs nuo kelio pusės dabar,
Sakyčiau: man kalba ne juokas, o kalnai,
                                                giedri laukai, saulė, šis namas,
Ir aš girdžiu tik paslaptingai pulsuojantį gyvenimo kraują
                                                                     smilkiniuose.

Albero Caeiro (Fernando Pessoa)