http://rasyk.lt lt KitoKs info@rasyk.lt info@rasyk.lt
Nuo kelio pusės atsklinda merginos juokas.
Ją pralinksmino kažkieno man nematomo žodžiai.
Regis, jį kadaise girdėjau.
Tačiau, jei kas paklaustų, ką man sako merginos juokas,
Atsklidęs nuo kelio pusės dabar,
Sakyčiau: man kalba ne juokas, o kalnai,
                                         giedri laukai, saulė, šis namas,
Ir aš girdžiu tik paslaptingai pulsuojantį gyvenimo kraują
                                                              smilkiniuose.

Albero Caeiro (Fernando Pessoa) ]]> Wed, 30 May 2012 00:06:07 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/burtis-eilerasciais/383568.html http://rasyk.lt/dienorastis/burtis-eilerasciais/383568.html
Aš būsiu laisvas tiktai negyvas

Išdaužk savo langą

Eikit po velnių traukinių tvarkaraščio žinovai ]]> Fri, 18 May 2012 21:54:09 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/383391/383391.html http://rasyk.lt/dienorastis/383391/383391.html ***
Naktį, kai meilės švytuoklė siūbuoja
tarp Visad ir Niekados,
braunasi tavo žodis į širdies mėnulius
ir tavo audrotai žydra
akis paduoda žemei dangų.

Iš toli, iš sapnuos pajuodusios
girios, išpučia mus į dykynę,
ir netektis vaikšto aplink, didelė kaip ateities vaiduoklis.

Tas, kur dabar leidžias ir kyla,
pirmiausia susijęs su mirusiais,
aklas kaip žvilgsnis, kuriuo apsikeičiam,
bučiuoja laiką į lūpas.

Vertė Sigitas Geda

Celan, Paul. Aguona ir atmintis: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1979. ]]> Sun, 29 Jan 2012 22:10:18 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/celancelancelan/380431.html http://rasyk.lt/dienorastis/celancelancelan/380431.html Friederike Mayröcker

                    Kartais
      kartais mano ranka atsitiktiniais
      judesiais paliečia tavo ranką tavo krumplius
      arba mano drabužiuos lindintis kūnas tarsi visai to nejausdamas
      mirksniui atsiremia į tavo kūną drabužiuos
      tokie nekalti beveik augališki judesiai
      tavo skersas žvilgsnis ir akys tyčiom klaidžiojančios po tuštumą
      tavo jau pačioj pradžioj gluminantys klausimai ką dabar skaitai
      kur trauksi šią vasarą
      skradžiai veria širdį
      kiaurai gerklę it žvitrus peilis
      o aš išsekus it šulinys kaitrią vasarą ]]> Mon, 02 Jan 2012 20:12:20 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/379756/379756.html http://rasyk.lt/dienorastis/379756/379756.html      

 Kartais
      kartais mano ranka atsitiktiniais
      judesiais paliečia tavo ranką tavo krumplius
      arba mano drabužiuos lindintis kūnas tarsi visai to nejausdamas
      mirksniui atsiremia į tavo kūną drabužiuos
      tokie nekalti beveik augališki judesiai
      tavo skersas žvilgsnis ir akys tyčiom klaidžiojančios po tuštumą
      tavo jau pačioj pradžioj gluminantys klausimai ką dabar skaitai
      kur trauksi šią vasarą
      skradžiai veria širdį
      kiaurai gerklę it žvitrus peilis
      o aš išsekus it šulinys kaitrią vasarą ]]> Mon, 02 Jan 2012 20:11:05 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/379754/379754.html http://rasyk.lt/dienorastis/379754/379754.html Violeta Palčinskaitė


MERGAITĖ SU DEGTUKAIS

Sukūrei mane, Kristianai keistuoli,
Iš nieko.
            Iš sapno kaip žėrinčio sniego,
Dabar aš po kabančiu pasakos tiltu
Degtuką įžiebsiu,
                         Kad pirštai sušiltų.
Dabar aš jau būsiu. Dabar aš jau būsiu,
Ir niekad liepsnelės mažos neužpūsiu,
Kurią dovanojai.
                        Praeiviai paslaugūs
Man šypso.
                 Ir aš gyvenu kaip nedaug kas...
Sukūrei mane, Kristianai keistuoli,
Iš nieko.
            Iš sapno — kaip žėrinčio sniego,
Tavęs nebėra jau.
                          O aš pamažu
Tau amžiną savo ugnelę nešu.


(iš knygos "Senamiesčio lėlės", kurią vaikystėj mokėjau mintinai) ]]> Sat, 24 Dec 2011 00:11:24 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/379549/379549.html http://rasyk.lt/dienorastis/379549/379549.html Algimantas Mackus

ANTANUI ŠKĖMAI
    Suprasti ne rūsčią malonę gyventi,
     bet piktą džiaugsmą numirti.

Mirtis yra pasenęs ir nuvėsęs
saulėleidis virš Lietuvos gamtovaizdžio:
pavasary saulužė ištekėjo
už svetima kalba prašnekusio mėnulio.
Mirtis yra iškrypėliai malūnai,
už auksiną krintą į žvarbią vėjo pusę:
vidurnakty išslinko mergina
slapta sumalt padienio darbo grūdus.

Mirtis yra fanatiški artojai,
apakęs kraujo sakramentas su žeme:
kaip žvėrys sužeisti pakyla jie iš guolių
ir dūžta atsimušę į cementą vakare.
Mirtis yra į frontą sugrąžinti
pikti ir ciniški kareiviai su medaliais:
į šviną puolė išbadėjus mergina,
netekus ašarų išverkti savo daliai.

Mirtis yra pageltę manuskriptai,
senųjų knygų tituliniai lapai:
pelėsių kronikon ir išnykimo daton
surinko žilas Vilniaus antikvaras.
Mirtis yra į patį žemės turtą
ištįsusių kolonijų žemėlapiai:
į prievartą paklojo Marija -
į krikštą - savo kūno liemenį.

Mirtis yra iš Afrikos žemyno įtraukti
naujų respublikų vardai istorijos žabangon:
netekus žado, klupo negrė Marija,
suspaudus ankštą amuletą rankom.
Mirtis yra sunaikintos valstybės,
žemėlapiuos ištrintos upės iki marių:
dainuoja sausrą negrė Marija lelijų,
ledo ir lietaus kalba.

Mirtis yra spalvoto stiklo ir vandens,
archyvuose neblunkantis koliažas:
su saule atsikėlė mergina,
su sauluže atsigulė į patalą.
Mirtis yra prieš juodą arba baltą
alyvų kalną ir ugnies pamokslą:
dainavus sausrą, gimdo Marija
į mirtį, kaip išnykusį gamtovaizdį.

Mackus, Algimantas. Chapel B: Eilėraščiai. - Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1965. ]]> Fri, 16 Dec 2011 01:20:25 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/379422/379422.html http://rasyk.lt/dienorastis/379422/379422.html Paul Celan

Corona

Iš rankos man ryja ruduo savo lapą: draugaujam.
Iš riešuto gliaudome laiką ir mokom jį vaikščiot:
laikas sugrįžta į kevalą.

Šventadienis veidrody,
miegam sapnuos,
lūpos kalba teisybę.

Akys slysta žemyn mylimosios kūnu:
mes apžiūrim viens kitą,
mes kalbam kažką neaiškaus,
mes mylimės kaip atmintis ir aguona,
kaip kiaukutuos vynas,
kaip jūra mėnulio rausvam spinduly.

Mes stovim, apglėbę viens kitą lange, jie žiūri iš gatvės,
jau laikas žinoti ir šitai.
Jau laikas, kad akmenys imtų žydėti,
kad nerimas degintų širdį.
Jau laikas, kad laikas ateitų.

Jau laikas.

Vertė Sigitas Geda

Celan, Paul. Aguona ir atmintis: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1979. ]]> Wed, 07 Dec 2011 23:15:04 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/379191/379191.html http://rasyk.lt/dienorastis/379191/379191.html Ar tikite, kad m i r s i t e? Taip, žmonės mirtingi, aš - žmogus, vadinasi... Ne, ne tai: žinau, kad žinote. Klausiu: ar kartais buvote įtikėję, visiškai įtikėję, įtikėję ne protu, o kūnu pajutę, kad štai šitą puslapį dabar liečiantys pirštai kartą bus geltoni, lediniai...

Ne: žinoma, netikite - ir tik todėl dar neiššokote iš dešimto aukšto ant grindinio, tik todėl vis dar valgote, verčiate naują puslapį, skutatės, šypsotės, rašote...

Jevgenij Zamiatin "Mes" ]]> Wed, 30 Nov 2011 21:11:54 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/379020/379020.html http://rasyk.lt/dienorastis/379020/379020.html Tada, kai žmogus numiršta,
Pasikeičia visi jo portretai.
Jau kitaip žvelgia akys, ir lūpos
Šypsos šypsena kitokia.
Iš vieno poeto laidotuvių
Sugrįžusi tai pastebėjau.
Paskui dar ne sykį tikrinau,
Ir manęs nuojauta neapgavo.

Ana Achmatova (vertė J.Jakštas) ]]> Tue, 01 Nov 2011 15:25:20 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/378350/378350.html http://rasyk.lt/dienorastis/378350/378350.html