Gražiai paprastas ir gilus tuo pačiu metu. Intymus. Sakyčiau, ne moteriškas, o plačiažmogiškas. Žinoma, norint visada nueisi lengviausiu keliu (endometriozės, cistos ar dar kokio bieso operaciją patyrusios herojės jausmai), tačiau mane pakerėjo sielos nušvitimas, pagarbus susirūpinimas įsčių paslapties išsipildymu. Vaisingumo gija taip puikiai sujungia visas eilėraščio strofas nuo pirmos iki paskutinės. Saviraminamasis ... tad gražiame palyginime su pavasariniu augimu, vešėjimu, energija, tik vienas noras, žydinčio migdolo metafora (iškalbingesnė, turint omenyje, kad Lietuvoje iš žydinčio migdolo vaisių nesulaukiama), pavasario sapnavimas... Visas kūrinys pulsuoja tuo karštu troškimu, kuris pabaigoje jau aiškiai įvardinamas, nuplukdant skaitytoją į filosofinius apmąstymus apie gyvybės prasmę, esmę ir galią mums. Man, žinoma, taip pat patiko, kaip ir turinčiam retą dovaną jausti tikrą gėrį ir grožį (ir kurti), tačiau neimu į mėgstamiausius tik todėl, kad pasipūčiau ir patempiau lūpą pamačiusi, jog ne pirmoji aš tą grožį pastebėjau.